Baigus inžinerijos studijas Kauno politechnikos institute gautą paskyrimą į Vilnių prieš daugiau kaip trisdešimt metų, Eglė Mėlinauskienė vadina tremtimi. Gimusi Kaune, didžiąją vaikystės dalį gyvenusi ant Nemuno kranto Šančiuose, kuris anuomet regėjosi atskira respublika, Eglė teigia dar šiandien pasiilgstanti to ypatingo krosnimis kūrenamo oro kvapo būdingo tuometiniams Kauno priemiesčiams. Nors senokai Vilnių laikanti savaisiais namais, jaučia nuoširdžius sentimentus gimtąjam miestui.

Kai prieš porą dešimtmečių sėkmingai karjeros laiptais kopianti moteris išgirdo onkologinę diagnozę, ją ištiko stipriausias emocinis sukrėtimas. Anuomet tokia diagnozė prilygo mirties nuosprendžiui. Tačiau pasiduoti Eglė neketino. Pirmoji šalyje prabilusi apie apie žmones besigydančius nuo vėžio, jų būsenas ir jausmus, moteris teigia tuomet nesulaukusi pritarimo ir palaikymo netgi savo draugų ir artimųjų tarpe. Skleisdama informaciją ne tik žodžiais, bet ir vaizdais tapo žinoma fotomenininke. Jos darbai greitai sulaukė tarptautinio pripažinimo, tačiau, kaip teigia Nomedos pašnekovė, žinutė visada buvusi ta pati – sutelktos pajėgos šviesti visuomenę ir žmones, susidūrusius su baisia diagnoze.

Prieš aštuoniolika metų Eglės Mėlinauskienės gyvenimas pasikeitė iš esmės – krūties vėžį įveikusi moteris atsisakė ankstesnės profesinės veiklos ir visą energiją sutelkė padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams – įkūrė fondą „Mamų unija“. Tai buvo vienas pirmųjų fondų Lietuvoje fondų Lietuvoje, kuris diegia geriausios praktikos pasaulyje standartus. Maždaug prieš metus duris atvėrė „Mamų unijos“ Šeimos namai, kuriuose įrengta vienuolika apartamentų mažiesiems ligoniukams. Ten jau teikiamos reabilitacijos, psichologijos ir kitos paslaugos vėžio paliestiems vaikams ir jų tėveliams.

Šiuo nepaprastai sunkiu karo metu „Mamų unija“ rūpinasi ne tik Lietuvos sergančiais vaikais, bet ir nuo karo Ukrainoje bėgančiais žmonėmis. Šeimos namuose jau įsikūrė šešios šeimos iš Ukrainos. Jiems labai reikalinga mūsų parama, sako fondo vadovė. Juk svarbu, kad didžiuliai sukrėtimai, baisios patirtys ir skausmingos netektys nesugniuždytų žmogaus, o tada pasaulis aplinkui mus išsigrynina, mažareikšmiai dalykai tampa nesvarbūs, atsiranda suvokimas, kad kiekviena pragyventa diena atneša mums dar vieną galimybę tapti tais, kuo iš tikrųjų esame, daryti tai, kas iš tikrųjų džiugina.

Ką Eglė Mėlinauskienė vadina didžiausiu gyvenimo stebuklu? Kaip įveikti savo baimes? Kokioje Vilniaus vietoje pražysta gražiausia magnolija sužinosite pažiūrėję Nomedos Marčėnaitės vedamą laidą „Kur važiuojam?“.

Ved. Nomeda Marčėnaitė.