Vilniuje gimęs Izraelio kariuomenės karininkas Danielius Lupshitzas su šypsena atsimena, kad vaikystėje nebuvo net minties apie judaizmą. Mamos kepti blynai su spirgučiais ir koldūnai su mėsa jam atrodė kaip skaniausias maistas. Sąmoningas pasirinkimas atėjo sulaukus septyniolikos metų.

Būdamas dvidešimties jis išvyko į Izraelį, norėdamas pramokti kalbos ir geriau suprasti žydų gyvenimo specifiką. Teigia, kad niekas ten jo nelaukė, visur viską tekę daryti pačiam. Pasiprašęs į kariuomenės pėstininkų gretas, jis savo kailiu patyrė ginkluotų susirėmimų pavojus, įgavo neįkainojamos patirties. Būtent tuo metu jis aiškiai suvokė esminį judaizmo principą: žydų religija – tai ne buvimas, o veikimas.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paprašius pagalbos iš kitataučių karių, Danielius buvo vienas pirmųjų, pasisiūlęs kariauti užsieniečių legione. Pasak Danieliaus, dabar Ukrainoje sprendžiasi ne tik jos, ne tik Europos, bet ir viso pasaulio likimas branduolinio šantažo ir realios grėsmės akivaizdoje.

Kodėl baigęs Vilniaus Simono Daukanto vidurinę mokyklą jis nusprendė mokytis aktorystės? Kas gali sugraudinti tvirtą, visko patyrusį karį? Kaip pradėti vadinti daiktus savaisiais vardais ir ką reiškia visų Danieliaus vaikų vardai? Apie tai – naujausioje „Kur važiuojam“ laidoje.

Ved. Nomeda Marčėnaitė.