Kai senajame Vilniuje reikėdavo įvykdyti viešą mirties bausmę, Rotušės aikštėje iš rąstų ir lentų būdavo sukalama medinė pakyla, vadinama teatru. Čia galo sulaukdavo įvairiausio plauko teisės pažeidėjai – nuo burtininkų ir žudikų iki vagių ir pinigų klastotojų.

Egzekucijos būdavo vykdomos siekiant atgrasyti žmones. Tokia praktika Vilniuje gyvavo ir XVIII a. pabaigoje, kai apie nusikaltimus, skirtas bausmes ir jų įvykdymą jau pranešdavo laikraščiai.