XVIII–XIX amžių Lietuvos istorija daugeliui lietuvių atrodo svetima, tarsi ne mūsų. Galbūt pasakojimas apie šio periodo karius emigrantus Europoje (ir ne tik) padės priartinti šį laikotarpį ir jis taps savesnis ir suprantamesnis plačiajai auditorijai. Padalijus Abiejų Tautų Respubliką, bajorijos ir šviesuomenės nė akimirkai neapleido mintis apie galimybę atkurti nepriklausomą valstybę. Todėl jie 1812 metais jungėsi prie Napoleono, o po kiekvieno sukilimo išgyvenusieji papildydavo naujų, besikuriančių valstybių kariuomenes, arba jungdavosi prie tų šalių, kurios kovojo su didžiausiu priešu – Rusija. Taip po 1830-ųjų metų sukilimo Lietuvos ir Lenkijos bajorai sudarė Belgijos kariuomenės branduolį. Dėl šios priežasties Lietuvos-Lenkijos emigrantų daliniai atsirado Turkijos, kovojančios su Rusija pusėje.

Bačkių šeima – unikali dinastija nuo pat XX amžiaus vidurio iki mūsų dienų. Diplomatas Stasys Bačkis atstovavo Lietuvos interesus Prancūzijoje tarpukariu, tačiau nenuleido rankų ir kovojo už Lietuvos vardo išlikimą diplomatiniuose raštuose, kai valstybės jau nebebuvo, iki pat naujosios nepriklausomybės aušros. Jo sūnus Ričardas – entuziastingas Lietuvos bendruomenės Paryžiuje pirmininkas, antrąją gyvenimo pusę praleidęs Lietuvoje, vedamas į
tėvynę idealizmo. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis dvasininko gyvenimą pasirinko ne iš karto, tačiau, davęs įžadus, tapo aukštu katalikų bažnyčios dignitoriumi. Nepaisant to, į nepriklausomą Lietuvą atvyko gyventi šaltoje bažnyčios zakristijoje. O šį lietuvybės geną išugdė žmona, mama – Ona Bačkienė.

Kodėl vienos skulptūros, atsiradusios lengvai, tarsi mostelėjus burtų lazdele, tampa miestų simboliais, o kitos – po ilgų viešinimo ir „priauginimo“ miesto veide procedūrų taip ir lieka svetimos? Mūsų pasakojimas daugiausiai suksis apie Klaipėdos miesto simbolį – Taravos Anikę. Apie ją apdainavusį vokiečių poetą Simoną Dachą, apie mūzą, kuri skulptūrai suteikė tikros mergaitės veidą ir apie keletą šio simpatingo simbolio dingimų ir atkūrimų. Kuo prasikalto Taravos Anikė Hitleriui, kad nedelsiant po jo kalbos iš teatro balkono, ji dingo iš aikštės? Kokiomis aplinkybėmis ir kokias priemones naudojant ji buvo atkurta ir atstatyta? Kaip susijusi tikroji Taravos Anikė ir E. T. A. Hoffmanas, parašęs „Spragtuką ir Pelių karalių“.

Ved. Saulius Pilinkus.