Dar kartą – šįsyk jau tikrai paskutinį – apie M. K. Čiurlionio menų mokyklą. O tiksliau – apie joje veikiantį Dailės skyrių, jo pedagogus, ypatingai kūrybingą ir demokratišką atmosferą, talentingus absolventus ir tą didžiąją paslaptį, kai tarp mokytojų ir jų mokinių lieka ryšys visam gyvenimui.

Kai mokytojas nebijo rizikingų žingsnių, o auklėtiniai jaučia atsakomybę. Kai atsakingieji imasi veiksmų ne pagal taisykles, o pagal širdį ir ta pačia – širdies – kalba jiems atsako vaikai. Kodėl šiame skyriuje niekada nebuvo nei sovietinės ideologijos, nei sovietų valdžios? Apie tai – pasakojime.