Ne tik dėl kibinų: apie karaimus Lietuvoje – nuo išlikusių tradicijų iki itin retų, akį traukiančių vestuvių

Ant laidos „Daiktų istorijos“ stalo – ilgavaisis agurkas. Nors iš pirmos pažiūros sunku nuspėti, ką jis gali simbolizuoti, mums jis pasakoja svarbią istoriją. Jei ne vienos nedidelės religinės grupės veikla ir darbas Lietuvoje, kurie buvo atpažįstami kaip Didžiojo kunigaikščio gynėjai arba žinomi daržininkai, greičiausiai ne tokius ilgus šimtmečius būtume galėję mėgautis agurkais. Pirmoji istorija – apie karaimų bendruomenę Lietuvoje, kuri yra vienintelė vieta pasaulyje, kur dar galima išgirsti kalbant karaimiškai.

Anuometinė elektrinė, tapusi ir susibūrimo vieta: malūnų Lietuvoje istorija, į kuriuos savo eilės laukdavo ir parą

Antroji istorija – apie malūnus. Jie buvo ir viešo susibūrimo, maitinimo, pasilinksminimo įstaigomis, tam tikra sovietmečio egzotika. Čia smagiai laiką leisdavo įvairūs sovietiniai pareigūnai, jubiliejus bei kitas šventes minėdavo ir išgalintys tai sau leisti aplinkinių miestų ir rajonų žmonės. Malūnai iki pat 20-ojo amžiaus buvo ypatingos svarbos objektai – tai anuometinė elektrinė ar net atominė jėgainė.

Per karą dingusį tėvą KGB tardyta Sofija bandė surasti 36 metus, o sutikusi Kanadoje iš jo išgirdo: „neįdomu“

Kokie galėtų būti Kanados simboliai? Vienas jų, neabejotinai, yra klevų sirupas. Trečioji laidos istorija – apie moterį, kuri taip norėjo susitikti su istorinių aplinkybių atskirtu tėvu, kad sudėjo didžiausias pastangas atšiauriausiais sovietmečio laikais. Tą Sofija Grucova pasiryžo padaryti sporto pagalba.

Ved. Saulius Pilinkus.