Kodėl vienos skulptūros, atsiradusios lengvai, tarsi mostelėjus burtų lazdele, tampa miestų simboliais, o kitos – po ilgų viešinimo ir „priauginimo“ miesto veide procedūrų taip ir lieka svetimos? Mūsų pasakojimas daugiausiai suksis apie Klaipėdos miesto simbolį – Taravos Anikę. Apie ją apdainavusį vokiečių poetą Simoną Dachą, apie mūzą, kuri skulptūrai suteikė tikros mergaitės veidą ir apie keletą šio simpatingo simbolio dingimų ir atkūrimų. Kuo prasikalto Taravos Anikė Hitleriui, kad nedelsiant po jo kalbos iš teatro balkono, ji dingo iš aikštės? Kokiomis aplinkybėmis ir kokias priemones naudojant ji buvo atkurta ir atstatyta? Kaip susijusi tikroji Taravos Anikė ir E. T. A. Hoffmanas, parašęs „Spragtuką ir Pelių karalių“.