Vienas žymiausių Lietuvos estrados dainininkų Ovidijus Vyšniauskas iki šių dienų savo dainomis džiugina klausytojus. Visgi, kadaise pasiekta šlovės viršūnė parodė tamsiąją populiarumo pusę, o užklupusi vidinė pilkuma paskatino atsigręžti į tikrosios gyvenimo prasmės paieškas.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ – trys skirtingi žmonės, trys skirtingos istorijos ir viena juos vienijanti data – 1957-ųjų kovo 19-oji, kai Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, gydytojos ir mokytojo šeimoje gimė sūnus – Ovidijus Vyšniauskas. Dar ankstyvoje vaikystėje tėvams pastebėjus berniuko polinkį muzikai, jie nuvedė jį į muzikos mokyklą, kurioje Ovidijus ėmė mokintis skambinti pianinu, kurti pirmuosius melodingų garsų kupinus kūrinius.

Šlovės viršūnėje atsidūręs dainininkas greitai suprato ir tikrąją populiarumo kainą. Tai privertė jį atsigręžti į gyvenimo prasmę ir iš naujo išmokti džiaugtis paprastais dalykais.

„Man atsibodo taip gyventi. Buvo tos šlovės, pinigų, kurių neskaičiuoji, tačiau pasidarė tokia pilkuma. Aš pajutau vakuumą. Kažkur šventi, privažinėja su brangiomis mašinomis, stalai nukrauti, keičiasi merginos, gėrimai, o aš žiūriu į Nemuną ir ten tyliai plaukia paprastas žmogeliukas pripučiama valtimi mažiuku motoriuku. Galvoju, kaip aš jam pavydžiu, jis tokioje ramybėje. Jis ir gyvena turbūt taip, kaip plaukia, o aš čia viską turiu, visus apkabinu, bet net valtelės tokios neturiu, privatumo tokio mielo neturiu, šilumos, namų“, – atviraus dainininkas.

Kaip atrasti tikrąją dvasios ramybę, kai gyvenimas pažeria nemenkų išbandymų? Dokumentinėje apybraižoje „Gimę tą pačią dieną“ – dainininko Ovidijaus Vyšniausko, dziudo trenerio Arūno Valionio ir būrėjos Dalytės Draskinienės istorijos.