Johanesas Bobrovskis besidominčiai auditorijai tapo gerai žinomas po to, kai Kauno akademiniame dramos teatre pagal jo kūrybą Jonas Jurašas pastatė Aušrinės Sluckaitės pjesę „Smėlio klavyrai“. Daugelis inteligentų su Tilžėje gimusio ir apie Lietuvą rašiusio Bobrovskio kūryba susipažino septintajame dešimtmetyje, kai į lietuvių kalbą buvo išversti jo apsakymai, poezija, romanai „Levino malūnas“ ir „Lietuviški fortepijonai“. Plačiau apie šį asmenį kalbėta mažai, nors Mažosios Lietuvos kultūrai jo kūryba yra labai svarbi.
Kitos nuorodos: