Žmogus, supažindinęs Europą su Mažosios Lietuvos kultūra: apie vokiečių rašytoją Johanesą Bobrovskį

Johanesas Bobrovskis besidominčiai auditorijai tapo gerai žinomas po to, kai Kauno akademiniame dramos teatre pagal jo kūrybą Jonas Jurašas pastatė Aušrinės Sluckaitės pjesę „Smėlio klavyrai“. Daugelis inteligentų su Tilžėje gimusio ir apie Lietuvą rašiusio Bobrovskio kūryba susipažino septintajame dešimtmetyje, kai į lietuvių kalbą buvo išversti jo apsakymai, poezija, romanai „Levino malūnas“ ir „Lietuviški fortepijonai“. Plačiau apie šį asmenį kalbėta mažai, nors Mažosios Lietuvos kultūrai jo kūryba yra labai svarbi.

Padangės įdomybės: kodėl Vilnius yra pats tinkamiausias miestas skraidyti oro balionais?

Ar žinote, kad pirmieji keleiviai oro baliono krepšyje buvo antis, gaidys ir avis? Kokiais tikslais ir kada žmonės įsigudrino keliauti kupolą užpildydami karštu oru, o vėliau ir heliu? Kodėl buvo atsisakyta padangių monstrų – dirižablių? Kodėl Vilnius laikomas viena iš nedaugelio „balionautojų“ sostinių Europoje? Laidoje – apie balionų pritaikymą nuo šnipinėjimo ir karo iki pramogos padangėje pietaujant ar griežiant smuikais.

Sutartys su Rusija, lėmusios nepriklausomybę: sudėtingos derybos bei sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės

Nesuklysime sakydami, kad ir pirmąją ir antrąją Lietuvos-Rusijos sutartį XX amžiuje nulėmė sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės: 1920 metais – bolševikų pralaimėjimas prie Varšuvos, o 1991-aisiais – Rusijos demokratinių jėgų kova dėl valdžios ir Boriso Jelcino pergalė. Kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta ši nepaprastai svarbi Lietuvai sutartis? Kokių esminių punktų pavyko išsiderėti ir kokie faktai užfiksuoti šiame dokumente, kurie ir šiandien turi esminės reikšmės mūsų santykiams su šia nenuspėjama kaimyne?

Ved. Saulius Pilinkus.