Migrantai užsienio politikos fronte. Netrukus baigsis pusmečio sulaikymo terminas pirmiesiems į Lietuvą per Baltarusiją atvykusiems migrantams. Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad Migracijos departamentas ar pasienio tarnyba atskirai spręstų dėl kiekvieno migranto ar toliau apriboti jo laisvę judėti. Tokią tvarką kritikuoja Seimo žmogaus teisių komiteto vadovas. Lietuva vis daugiau kritikos sulaukia ir dėl migrantų neįsileidimo ir dėl jų sulaikymo ir dėl jų gyvenimo sąlygų.

Migracijos departamentas nuo metų pradžios yra gavęs pusketvirto tūkstančio prieglobsčio prašymų. Išnagrinėta mažesnė dalis, maždaug 950, daugiau kaip pustrečio tūkstančio prašymų eilėje. Iš kone tūkstančio išnagrinėtų prašymų, prieglobstis suteiktas vienam migrantui.

Opozicija ragina švelninti užsienio politikos toną, nes dabar esą Lietuva atrodo kaip išsišokėlė, kuri su visais pykstasi. Užsienio reikalų ministras nemato pagrindo keisti politinės krypties, nes ji paremta šalies vertybėmis.

Energetikos kainų krizė Europoje. Vyriausybėje – sprendimai dėl augančių energijos kainų. Gyventojams elektros ir dujų kainų augimą planuojama išdėstyti per penkerius metus. Pusmečiui nukeliama prievolė pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Taip pat plečiamas žmonių, kurie gali pretenduoti į šildymo kompensaciją ratas.

Vokietijoje kai kurios įmonės jau nebesudarinėja naujų dujų tiekimo sutarčių“ – pasak LRT RADIJO bendradarbės Vokietijoje Laimos Žilaitytės, taip yra dėl to, nes sunku prognozuoti kainas.

JK situacija irgi sudėtinga. Čia „gamykloms gali tekti dirbti taupymo režimu“, sako LRT RADIJO bendradarbė Londone Viktorija Rinkevičiūtė. Pasak jos, kol kas labiausiai dujų brangimas atsilieps verslui.

Energetinis skurdas Lietuvoje – vienas didžiausių ES. Lietuvos gyventojams jau pernai dar iki gerokai pabrangstant dujoms ir elektrai buvo sudėtinga susimokėti už šildymą. Eurostato duomenimis, pernai maždaug kas penktas gyventojas negalėjo pakankamai šildyti būsto. Didesnis energetinis skurdas – tik Bulgarijoje. Mažiausiai problemų šildymo sąskaitos kelia Austrijos, Suomijos, Čekijos piliečiams.

Lietuvos sporto ateitis. Sporto bendruomenė nerimauja dėl planuojamų finansavimo pokyčių ir dėl to kreipiasi į valdžios atstovus. Pagal naują finansavimo modelį, parama sportui didėtų beveik 40 proc., bet būtų skirstoma per biudžetą. Iki šiol už tai buvo atsakingas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kuris reformai priešinasi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ramina, kad reforma bus naudinga.

„Finansavimas sportui turi būti skaidrus ir eiti iš biudžeto“ – taip sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Pasak Jurgitos Šiugždinienės, naujas finansavimo modelis sportui būtų naudingesnis.

Ved. Deividas Jursevičius.