Vaisiai ir daržovės ne tik kvėpuoja, bet kaip ir žmonės, turi klimakterinį periodą arba kas nutinka su vaisiais ir daržovėmis pavasarį.

Atlieksime eksperimentą, kaip keičiaisi pavyzdžiui obuolio cheminė sudėtis pavasarį, ar laiku nuskinti obuoliai ir kaip tai įtakoja jų skonines savybes. Keliausime į VDU Žemės ūkio akademijos Augalinių žaliavų kokybės laboratoriją. Subrendusio obuolio viduje krakmolas virsta į polisacharidus ir į cukrus, suteikdamas obuoliui, pavyzdžiui saldžiarūgštį skonį. O pernokusių obuolių cukrūs dar kartą skyla, jie tampa trapūs, drėgmė išgaruoja. Mokslininkai obuolio brendimą lygina su žmogaus gyvenimu, taigi, obuoliai turi ne tik brandą, bet ir klimakterinį periodą.

Jaunoji karta, gyvenanti su išmaniosiomis technologijomis, nesunkiai gali patikrinti, kiek pasirinktuose vaisuose ar daržovėse yra pesticidų, nitratų, suskaičiuoti kalorijas.

Ar obuolys sunokęs ar ne, galima nustatyti ir elektronine nosimi, – tokia, pasak universiteto mokslininikų – vieninintelė Lietuvoje.

Nuo laboratorinio stalo iki lauko. Čia tiriama ir dirvožemio sudėtis. Šioji padeda arba trukdo augalui pasisavinti maistines medžiagas. Prastėjančiai dirvožemio kokybei įtakos turi spartus gyvulių ūkių mažėjimas. Todėl svarstoma, kaip pagerinti dirvožemio sudėtį – tręšiant kaulų miltų ir mėsos atliekų granulėmis.

O šiems augalams ypatingo dirvožemio nereikia. Šiuo metu yra žinomos septynios skiauteručių rūšys, daugiausia paplitusios Meksikoje, kai kurios jų aptinkamos ir Gvatemaloje. Tokio dydžio Skauteručių kolekcija – ko gero vieninitelė pasaulyje. Universitete su šiais augalais dirbama jau 40 metų. Sukurtos naujos skaiuteručių veislės įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o dvi dešimtys skiauteručių rūšių perduotos saugoti Augalų genų bankui.