Kauno bigbendui 30

Pavasarį privalu kalbėti apie džiazą ir pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje suburtą ir vienintelį profesionalų Kauno bigbendą.

Kaunas. Vytauto prospektas ir kultūros rūmai. Be 5 minučių 10 valanda ryto.

Sovietmečiu džiazas buvo neleistina muzika. Tokios muzikos klausymas buvo prilyginamas tėvynės išdavystei ar laukiniams vakarams, Ir nors oficialiai draudžiamas, Vilniuje jis buvo siejamas su Ganèlinu, o Kaune – su Grabštu, - prisimena Kęstutis Ignatavičius, kurį galima vadinti Kauno bigbendo krikštatėviu.

Apie keliones, linksmus nutikimus kalbamės su K. Ignatavičiumi, N. Malūnavičiūte bei P. Vyšniausku.

Pirmieji kotedžai

O dabar su arch. Neringa Blaževičiene keliaujame į Kauno Eigulių mikrorajoną.Viskas prasidėjo nuo kino teatro, tuo pačiu pavadinimu.

Neringa architektūrą studijavo Vilniuje. Tai buvo pirmoji kauniečių būsimų architektų grupė. Grįžę namo architektai sukūrė ne tik Eigulių kino teatrą, bet ir Kalniečių prekybos centrą ar Žilinsko dailės galeriją. Arch. E. Miliūno postmodernistinis Kalniečių projektas buvo aukštai įvertintas , tai buvo tarsi vartai į gyvenamąjį rajoną. Šiandien šis pastatas griaunamas, čia planuojama statyti šešiaaukštį komercinės paskirties pastatą.

Tais pačiais metais, kai buvo pastatyti Kalniečiai ir Eiguliai, Kaune buvo suprojektuoti pirmieji Lietuvoje – kotedžai. Projekto autorius arch. Algirdas Kaušpėdas. Esame Kaune, Plieno gatvėje.

Tuo metu Algirdas Brazauskas – Lietuvos Komunistų partijos sekretorius pramonei ir statyboms sakė, kad šie butai tarybiniam žmogui - netinkami, nes...per daug geri.

Sovietmečiu elektrines vyryklės buvo skirimos tik pirmu numeriu pažymėtam namui. Todėl ir šie kotedžai turi vienintelį numerį – 1.

Jūsų laikas 450. knygyno „Septynios vienatvės“ bendraautorė Valentina Navakaitė.

Jungiamės su Dublinu.

Kęstutis Navakas stovėjo virtuvėje prie lango ir sako: „Žinai, Septynios vienatvės.... Tinka - atsakau...“ - knygyno pradžią prisimena Navakaitė.

Apie buvusius sausakimšus poezijos vakarus, bohemą ir šių dienų knygynų tuštėjimo metą.

„Aš tikrai nepatenkinta ttuo, kas vyksta Kaune, kokios statybos ir požiūris į miesto tvarkymą: va duosiu tau pinigų ir tu daryk, greit, greit viską padarome, o kaip miestiečia į tai ar kaip miestas atrodys po to – jiems yra neįdomu. O žmonėms rūpi Kaunas, rūpi autentika... Kaip Italijoje atrodytų senieji skverai, jeigu mes padarytume taip, kaip daroma dabar Kaune, kas ten važiuotų?“ – piktinasi Navakaitė.