Istorinė meno mokykla, daiktų teatras ir suvalgytas natiurmortas

Esame prie Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos, kuriai jau 63-i. Pusę mokyklos amžiaus čia dirba ir tapytoja Elena Balsiukaitė, beje – šios mokyklos absolventė.

Čia dirbo akvarelės Lietuvoje pradininkai Česlovas Kontrimas, Algirdas Lukštas. Tyliojo modernizmo atstovai – Martinaitis, Vaitiekūnas, Vilpišauskas ir kiti garsūs meistrai.

„Tokia nostalgija apima vaikštant po tuščias klases, lyg Černobily. Širdį truputį užgauna tuštuma. O būdavo pilni koridoriai vaikų, jie zuja, duris tranko“, - pasakoja E.Balsiukaitė. - „...neturėjau jokių apsisprendimų, kad būsiu menininkė. Bet tikrai žinojau, kad aš nenoriu dirbti nuo 9 iki 17 val., tikrai žinojau, kad nenoriu būti bilietų pardavėja pvz. geležinkelio stoty, tikrai ne. Ir buhaltere, nes tėvas buvo buhalteris. Prie skaičių - ne.“

Likus porai mėnesių iki diplominio gynimo, tuometiniame Vilniaus dailės institute Elena buvo pagauta nusirašinėjant Mokslinio komunizmo egzaminą. Tik po metų jai buvo leista grįžti ir baigti mokslus.

„Sakoma, su vaikais ar žmonėmis negalima daryti eksperimentų. Bet tu gali duot užduotį kaip tyrimą, kad jis truputėlį į save įsigilintų, parašytų kažką, nupieštų kuo jis nori būti arba kuo nenori būti. Ir iš tikrųjų labai įdomių dalykų galima pamatyti. Ir tragiškų ir dramatiškų,“- pasakoja dailininikė ir pedagogė E.Balsiukaitė.

Kaip kvėpuoja vaisiai ir skiauterutis Anglijos karalienei

Vaisiai ir daržovės ne tik kvėpuoja, bet kaip ir žmonės, turi klimakterinį periodą arba kas nutinka su vaisiais ir daržovėmis pavasarį.

Atlieksime eksperimentą, kaip keičiaisi pavyzdžiui obuolio cheminė sudėtis pavasarį, ar laiku nuskinti obuoliai ir kaip tai įtakoja jų skonines savybes. Keliausime į VDU Žemės ūkio akademijos Augalinių žaliavų kokybės laboratoriją. Subrendusio obuolio viduje krakmolas virsta į polisacharidus ir į cukrus, suteikdamas obuoliui, pavyzdžiui saldžiarūgštį skonį. O pernokusių obuolių cukrūs dar kartą skyla, jie tampa trapūs, drėgmė išgaruoja. Mokslininkai obuolio brendimą lygina su žmogaus gyvenimu, taigi, obuoliai turi ne tik brandą, bet ir klimakterinį periodą.

Jaunoji karta, gyvenanti su išmaniosiomis technologijomis, nesunkiai gali patikrinti, kiek pasirinktuose vaisuose ar daržovėse yra pesticidų, nitratų, suskaičiuoti kalorijas.

Ar obuolys sunokęs ar ne, galima nustatyti ir elektronine nosimi, – tokia, pasak universiteto mokslininikų – vieninintelė Lietuvoje.

Nuo laboratorinio stalo iki lauko. Čia tiriama ir dirvožemio sudėtis. Šioji padeda arba trukdo augalui pasisavinti maistines medžiagas. Prastėjančiai dirvožemio kokybei įtakos turi spartus gyvulių ūkių mažėjimas. Todėl svarstoma, kaip pagerinti dirvožemio sudėtį – tręšiant kaulų miltų ir mėsos atliekų granulėmis.

O šiems augalams ypatingo dirvožemio nereikia. Šiuo metu yra žinomos septynios skiauteručių rūšys, daugiausia paplitusios Meksikoje, kai kurios jų aptinkamos ir Gvatemaloje. Tokio dydžio Skauteručių kolekcija – ko gero vieninitelė pasaulyje. Universitete su šiais augalais dirbama jau 40 metų. Sukurtos naujos skaiuteručių veislės įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o dvi dešimtys skiauteručių rūšių perduotos saugoti Augalų genų bankui.

Jūsų laikas 450. Rasa Jonė Raibienė J. Zikaro namų muziejininkė.

J.Zikaro namai Žalaikalnyje Kaune - vienas unikaliausių namukų. Pasak muziejininkės - labai daug autentikos: langinės, durys, durų bėgeliai. „Kada pirmą kartą atėjau į Zikarų namus, pasitiko mane Zikaraitė ir klausia – „Na, ką jauti?“ – sakau, seną namą jaučiu. - „O ką dar?“ Zikarų namai visada buvo vaikų džiaugsmo namais. Kiekviename kambaryje skambėjo vaikų juokas.

„Laisvė“ buvo patikėta kurti Zikarui todėl, kad jis tuo metu buvo vieninitelis profesionalus dainlininikas Lietuvoje, baigęs dailės akadademiją Peterburge. Tada Nagevičius pasiūlė : „Kurk laisvės simbolį, tau pavyks“.- pasakoja Ruibienė. Zikaras įsivaizdavo „Laisvę“ su įvadu –ant pjedestalu, kuriame būtų laisvės kovų istorija...

Žinoma, pinigų nebuvo, todėl liko tik „Laisvė“. Jam buvo skirta sporto salė – Panevėžio mokykloje. Jam buvo pasakyta: „Kadangi tai visų žmonių laisvė, jie bet kada gali ateiti ir žiūrėti kaip dirbi...“

Atidžiai rinkosi modelius, žmonos figūra, o kas pozavo veidui?

Žmogus kuris nemyli laisvės ir tiesos gali tapti galingu, bet niekada netaps didžiu. (Volteras)