Žodis „auksas“ nuo seno jaudina žmonių vaizduotę – pamenate Mefistofelio kupletus iš operos „Faustas“? „Vien tik auksas valdo mus...“ Kodėl šis taurusis metalas labiau nei bet koks kitas jaukia žmonių protus? Aukso karštinė, atsargos, ištisi aukso turgūs ir net gatvės, egzistuojančios arabų pasaulyje nuo Dubajaus iki Maroko. Iš kur tarpukario Lietuva gavo savo pirmąsias aukso atsargas nacionalinei valiutai padengti? Kur buvo saugomas ir kam panaudotas anuomet sukauptas aukso fondas? Kaip auksas naudojamas juvelyrikoje, kokio jo esama?

Jonas Čerskis, Antanas Giedraitis, Juzefas Lukoševičius – trys lietuviškos pavardės, kurios gerai žinomos geologų bendruomenei ne tik Lietuvoje. Šiuos žmones vienija ne tik meilė žemės gelmių lobiams, bet ir tremtinio ar kalinio dalia. Jie, atsidūrę, regis, beviltiškoje situacijoje, sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir atlikti tokių reikšmingų mokslui darbų, kad jų pavardės tapo žinomos plačiajai visuomenei. Čerskio vardu pavadintas kalnynas, miestas ir net oro uostas Rusijoje. Šių žmonių darbas lemia ne tik kaip vystysis chemijos pramonė, bet ir kur bus nutiesti geležinkelio bėgiai.

Retas susimąsto, kad lietuviai Klaipėdoje po 1946-ųjų – tai naujieji Mėmelio kolonistai. Miestas iš karto po karo atrodė liūdnai ir dėl jame stūksančių griūvėsių, ir dėl darbo jėgos, perkeltos į Lietuvos uostą iš „plačiosios tėvynės“. Iki pat septintojo dešimtmečio buvęs proletarišku darbininkų ir jūreivių miestu, uostamiestis ėmė keistis, kai nauja miesto vadovybė pradėjo rūpintis aukštųjų mokyklų, kultūros įstaigų kūrimu bei menininkų ir inteligentijos pritraukimu į miestą.

Ved. Saulius Pilinkus.