Retas susimąsto, kad lietuviai Klaipėdoje po 1946-ųjų – tai naujieji Mėmelio kolonistai. Miestas iš karto po karo atrodė liūdnai ir dėl jame stūksančių griūvėsių, ir dėl darbo jėgos, perkeltos į Lietuvos uostą iš „plačiosios tėvynės“. Iki pat septintojo dešimtmečio buvęs proletarišku darbininkų ir jūreivių miestu, uostamiestis ėmė keistis, kai nauja miesto vadovybė pradėjo rūpintis aukštųjų mokyklų, kultūros įstaigų kūrimu bei menininkų ir inteligentijos pritraukimu į miestą.
Kitos nuorodos: