I tema. Pranas Lesauskis ir Mykolas Mačiokas: matematiko ir šachmatininko draugystė, virtusi skaudžiais prisiminimais
Vienas labiausiai nusipelniusių tarpukario Lietuvos karininkų – matematikas, karinės amunicijos ekspertas Pranas Lesauskis. Jo karjera Antrojoje Respublikoje buvo viena įspūdingiausių ir sėkmingiausių. Bolševikams okupavus Lietuvą, jo likimas – lengvai nuspėjamas. Kaip ir jo šachmatų partnerio, karo lakūno Mykolo Mačioko lemtis. Abu šiuos vyrus siejo aukštas profesionalumas, pareigos jausmas bei artima draugystė. Šiandien apie tuos prasmingus gyvenimus, virtusius tik skaudžiais prisiminimais, pasakoja Prano Lesauskio anūkės ir Mykolo Mačioko dukra.

II tema. Litvakas Berekas Joselevičius – prekybininkas amatą iškeitęs į kovą už laisvę
Litvakas Berekas Joselevičius geriau žinomas ir atpažįstamas Varšuvoje ar Paryžiuje, nei Vilniuje, ar gimtojoje Kretingoje. Pirmojo pasaulyje žydų karinio dalinio vadas, generolas, Abiejų Tautų Respublikos patriotas buvo Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis ir Napoleono armijos karininkas. Mokslus baigęs Kretingoje, vėliau ėmėsi sėkmingo prekybininko amato. Vis dėlto, Didžioji Prancūzijos revoliucija, jos skelbiamos lygybės ir brolybės idėjos jį užvaldė taip, kad tai tapo pagrindiniu jo tolimesnio gyvenimo tikslu. Jis – vienas pirmųjų, apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos pagarbos ženklu – Garbės Legiono Ordinu. Lenkijoje jo vardu pavadinta per 30 gatvių, o Lietuvoje pagaliau pastatytas pirmasis paminklas – didvyriui, kovojusiam už Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybę.

III tema. Vilniaus urbanistinių peizažų vaizduotojas – Mstislavas Dobužinskis ir jo sąsajos su Praha
Mstislavas Dobužinskis Lietuvai ypatingai svarbus dėl įtakos lietuviškajam teatrui ir Lietuvos miestų – ypatingai Vilniaus – urbanistinių peizažų vaizdavimo. Jei reiktų įvardinti daugiau – tai ir bičiulystė su M. K. Čiurlioniu, ir vadovavimas Kauno meno mokyklai, ir jo lietuviška bajoriška kilmė. Tačiau šį sykį narpliosime detektyvą apie Dobužinskį ir Prahą. Ar galėjo būti, kad maestro 1936 metais vyko ten ne tik „Eugenijaus Onegino“ statyti, bet ir pasidomėti galimybėmis kurti kino filmus? O atvedė mus į Prahą ir visus klausimus iškėlė ponios Anastasijos dovana Lietuvai – Mstislavo Dobužinskio darbų rinkinio grąžinimas. Tarp kitų dokumentų aptikome ir „Lith-Art-Film“ steigimo įstatus bei nario formuliarą.

Ved. Saulius Pilinkus