I tema. Iškamšų gamyba: nuo medžioklės trofėjų iki nykstančių rūšių įamžinimo
Iškamšų gamyba – labai senas amatas. Faraonų kapuose aptinkami balzamuoti gyvūnai, tačiau gerokai iki Egipto civilizacijos, įvairius gyvūnų pavidalus kimšdavo jau senovės kinai. Naujaisiais laikais taksidermija pasidarė ypač madinga nuo viduramžių, kai suklestėjo medžioklės kultas ir kiekvienuose rūmuose ar didikų namuose galėjai rasti ištisus medžioklės trofėjų – tarp jų ir iškamšų – kambarius. Dar vėliau gyvūnų pavidalai pradėti kaupti ir naudoti mokslo tikslams, pažinimui ir nykstančių rūšių įamžinimui. Šiandien tai daug diskusijų kelianti tema, tačiau neabejotina, kad sukaupti muziejiniai rinkiniai turi ir mokslinę ir pažintinę reikšmę.

II tema. Lietuvos medicinos kūrėjas – Vladas Lašas: vienos šeimos nuopelnai lietuviškai medikų ruošimo mokyklai
Gydytojų Lašų pora – gerai buvo žinoma ne tik amžininkams ar jų mokiniams, bet ir dar keletui kartų. Profesorius Vladas Lašas – vienas Lietuvos medicinos mokslo ir praktikos mohikanų, dar vadintas ir „medicinos statybininku“, tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme. Tėvų pasiekimais mokslininkų istorija nesibaigė. Ją tęsia vaikai ir anūkai. Tokio ryškumo Lietuvos medicinos mokslo žvaigždžių, per visą jos istoriją tegalime suskaičiuoti dešimtimis. Tai bene pirmoji karta, pradėjusi rengti ir padėjusi pagrindus lietuviškai medikų ruošimo mokyklai.

III tema. Kaukių istorijos raida: paslaptingieji totemai, saugojantys ne tik pandemijos metu
Žodis „kaukė“ po pandemijos ir karantino daugeliui dar ilgai kels nemalonias emocijas ir vers galvoti apie vienintelę jos versiją – medicininę. Tačiau kaukė žmogų lydi nuo priešistorinių laikų, pirmiausiai kaip apsaugos ar šeimos globėjos simbolis – totemas. Vėliau kaukės leisdavo ištarti tai, ko tiesiog žmogui nevalia buvo pasakyti – ar bažnytinėje misterijoje, ar antikiniame teatre. Kaukė leidžia nusikelti į kitokį, mistinį, dvasių pasaulį – nuo Rio de Žaneiro karnavalo iki tradicinių liaudiškų Užgavėnių Lietuvoje.

Ved. Saulius Pilinkus