„Pirmą sykį pamačiusi Ievą Prudnikovaitę jos nebepamiršau, – sako LRT.lt laidos „Kur važiuojam?“ vedėja Nomeda Marčėnaitė, – Vidinio ir išorinio grožio darnos, nujaučiamo ugningo, bet vidinės kultūros pažaboto temperamento, išraiškingo mecosoprano dainininkė nužengusi nuo scenos apie gyvenimą, šeimą ir karjerą kalba paprastai, nuoširdžiai ir nebanaliai. Tokio pokalbio ir laukiau.“

Garsi operos solistė, vieno žymių tėvų Vladimiro Prudnikovo ir Nijolės Ralytės dukra Ieva prisipažįsta savo profesijos nesureikšminanti. Gerais pažymiais baigusi vidurinę mokyklą, net negalvojo sukti tėvų pramintu keliu, dokumentus padavė į tarptautinių sąntykių ir žurnalistikos specialybes. Dabar prisimena, kad baimė neįstoti paskatino domėtis alternatyvomis. Tuo metu jų buvo likę nedaug, viena tokių – galimybė studijuoti Muzikos akademijoje. Ieva atsimena, kad nei tuomet, nei per maždaug keturis mokslo akademijoje metus nedrįsusi ir net nebandžiusi dainuoti matant tėvams, žinojusi jų maksimalistines nuostatas operos solisto meistriškumui. Iki pat šios dienos Ieva nežino, ar pagal savo sugebėjimus ir kompetenciją galėtų lygiuotis į juos .

Tačiau nedrąsa šios elegantiškos moters neįmanoma apkaltinti. Prisimindama jų su dirigentu Modestu Pitrėnu pažinties pradžią, Ieva sako trumpai pabendravusi su būsimu vyru, iškart supratusi, kad galėtų ir norėtų su juo kurti šeimą. „Nedaugžodžiaudama taip tiesiai šviesiai jam ir pasakiau“. Išgirdęs tiesmuką pasiūlymą, Modestas „liko apšalęs“. Kad garsaus dirigento gyvenime būta didelių emocijų, išgyvenimų ir buvusių meilių, todėl kurį laiką vyras vengė santykių. „Galbūt meilės istorija tuomet gal neatrodė graži ir romantiška, man svarbiau, kad graži ir romantiška ji yra dabar“, - šypsosi Nomedos pašnekovė.

Paklausta apie vertybes, kuriomis gyvenime vadovaujas, Ieva Prudnikovaitė sako, kad žmonėse labiausiai vertinanti vidinę kultūrą, išsilavinimą ir raštingumą. Negalinti ramiai žiūrėti, kaip žmonės nemoka rašyti taisyklingai lietuviškai, prisipažįsta, kad dažnai stebianti šį reiškinį socialiniuose tinkluose. Raštingumas esąs tikras vidinės žmogaus kultūros rodiklis, prisipažįstai, kad kultūringi žmonės ją žavi. Kultūringam žmogui atleistina net keiksmažodžiai. Tinkamai pavartoti tinkamoje vietoje, jie tik sustiprina šnekamosios kalbos vertę jos nė kiek nemenkindami.

Ved. Nomeda Marčėnaitė.