Žasliai dėl ežerų gausos tarpukariu vadinti mažaisiais Trakais. Pietuose – Žaslių ežeras, rytuose–Liminas, šiaurės rytuose–Statkūniškės ežeras. Visgi Žasliuose iki šiol labiau prisimenama liūdnesnė istorija – 1975 metais prie Žaslių geležinkelio stoties įvykusi geležinkelio avarija. Vietos žmonės tiki, kad įvykusią nelaimė nėra atsitiktinumas. Pasak Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus geležinkelis nutiestas kapinių vietoje, kur palaidota jaunųjų pora savo vestuvių dieną.

Olijardas Lukoševičius atvyksta į savo vaikystės miestą. Susitinkame centrinėje Žaslių aikštėje. Čia iki šiol išlikęs fragmentas autentiško akmenų bruko, išgrįsto 1931 metais. Valsčiaus taryba nusprendė, kad akmenis brukui turi suvežti patys Žaslių gyventojai, o kiek akmenų privežti, priklauso nuo turimo žemės ploto.

„Ta aikštė yra trikampė, kas nėra dažna, nes po valakų reformos dažniausiai aikštės darytos keturkampės, kad būtų patogiau prekiauti, – sako O.Lukoševičius. – Senais laikais prie centrinės aikštės kurdavosi turtingiausi žmonės, o prie ežerų – neturtingi. Dabar viskas – atvirkščiai.“

Seniausias Žaslių medinis pastatas – vaistinė. Pasakojama, kad per XX amžiaus pradžioje įvykusį gaisrą, kuomet sudegė net du trečdaliai miestelio, gyventojai pirmiausiai puolė gelbėti būtent jos.

Tarpukariu Žasliai dėl patogaus susisiekimo geležinkeliu buvo svarbus prekybos taškas. Į čia įsikūrusias audinių parduotuves asmenys atvykdavo net iš Kauno.

„Audinys galėjo kainuoti 70 litų, o pasiūtų drabužių tuomet nebuvo“, – sako O. Lukoševičius. Teigiama, kad paprastas darbininkas tuomet per mėnesį uždirbdavo 100 litų, o mokytojas 3-4 kartus daugiau.