Maršrutą pradėkime Žasliuose, prie namo su laiptais, statyto 1930-aisiais, kuriame gyveno direktorė, mokytoja ir knygnešė Ona Lisauskaitė. Apie ją pasakoja jos sesers anūkė, gyvenusi šiame name Rima Jankūnienė.

Iš Žaslių keliaukime į Žiežmarius 20 a. pr. čia gyveno 3 tūkst. gyventojų, palyginimui – Kaišiadoryse – dvigubai mažiau. Žiežmariuose žydai sudarė gyventojų daugumą. Čia būta ir totorių, ir sentikių, ir karaimų. „Miestelis garsėjo savo amatininkais, ypač batsiuviais“, – pasakoja Kaišiadorių muziejaus vadovas Olijardas Lukoševičius.

XIX a. Žiežmarių aikštėje du kartus per savaitę vykdavo turgus, garsėjęs arklių prekyba.

Žalgirio gatvės pradžioje išliko 1845 metais statyta mūrinė karčema su nakvynės namais, vadinama austerija. Čia keliaujant tarp Vilniaus ir Kauno galima buvo pailsėti, pavalgyti ir pernakvoti.

Žiežmariuose tarpukariu veikė prabangus kino teatras „Aušra“(1926). Išliko rodytų filmų pavadinimai: „Moterų pagrobimas Maroke“, „Gyveno dvylika plėšikų“. Bilietų kainuodavo – nuo 20 iki 50 centų. Žiežmariuose buvo bet du, tarpusavyje konkuravę orkestrai. Ir pavyzdžiui, smuiką buvo galima nusipirkti pačiuose Žiežmariuose.

Tarpukariu Žiežmariai turėjo net 2 – žydų ir lietuvių – futbolo komandas ir du stadionus. O pirmosiose krepšinio varžybose Žiežmariai pralaimėjo Kaišiadoriams rezultatu 12:29.

Miestelio aikštėje stovi Laisvės paminklas, skulptoriaus A. Jakševičius. (1928) Obeliskas daug kartų griautas ir atstatytas prieš 30 metų.

Taip pat apsilankysime tarpukariu buvusiuose valsčiaus valdybos name. Šiandien čia Žiežmarių kultūros centras.

Keliausime ir į Žiežmarių dvarą. Jis minimas jau XV amžiuje ir priklausė LDK valdovams.

Iškovojus Lietuvos nepriklausomybę, dvaro centras su beveik 200 ha žemės sklypu atiteko Lietuvos kariuomenės Invalidų sąjungai. Prieš 90 metų dvaro rūmuose įsikūrė Žiežmarių žiemos žemės ūkio mokykla, sėkmingai veikusi iki pat pirmosios okupacijos. Šiandien dvaras privatizuotas.

„Sovietmečiu Žiežmariuose buvo statomi 2 aukštų namai, specialiai užsienio turistų įtikinimui, kad visi labai pasiturinčiai gyvena – ištisi Potiomkino kaimai“, – pasakoja O. Lukoševičius.

Programa apie modernizmo architektūrą.