Sovietinio modernizmo laikotarpiu mažose Lietuvos gyvenvietėse išdygo nemažai originalios regionistinės architektūros pastatų – kultūros namų, maitinimo įstaigų, viešbučių. Dalis tokių statinių vėlyvuoju sovietmečiu buvo komponuojami kaip nedideli urbanistiniai kompleksai, kurie primena nedidelius dvarus. Punioje išliko net du sovietinio modernizmo pavyzdžiai – kultūros namai ir kavinė su viešbučiu.

Pirmasis objektas – architekto Juozo Zinkevičiaus suprojektuoti Punios kultūros namai, kuriuose šiandien įsikūrusi seniūnija bei paštas. Keliausime į šio pastato vidų. Mus pasitinka sovietinis vitražas su ... Gedimino stulpais.

„Čia padarytas labai įdomus sprendimas. Atrodo lyg būtum lauke, bet tuo pačiu ir viduje“, – įžengęs į pastatą stebėjosi architektūros istorikas V. Petrulis ir pridūrė, kad čia jaučiasi it dideliame labirinte.

XX a. 7-8 dešimt. prasigyvenę kolūkiai ėmė lenktyniauti, bandydami išsiaiškinti, kieno pastatyti kultūros ir pramogų objektai bus didesni, įspūdingesni bei prabangiau įrengti. Rodos, čia gerokai pasistengė ir Punia.

Išliko raudoni kilimai, siauri koridoriai, labirintai, struktūrizuoto tinko sienos, įgilintos durų nišos ir mažai šviesos – paaiškina architektūros istorikas.

„Kultūros namai net ir mažose gyvenvietėse tapo privalomu elementu. Tai įdomus fenomenas, sietinas su bendra ideologija, kurios tikslas – parodyti, kad tarybinis žmogus puikiai gyvena, jam sukeltų patosą, nusigręžiant nuo kolektyvizacijos pasekmių. Nedideliame miestely, pvz. Skapiškyje gyvena – 400 gyventojų ir stovi kultūros namai su 300 vietų sale, tai praktiškai visi su kūdikiais turėtų sulėkti į kultūros renginį“,– šypsosis V. Petrulis.