Karolis Narušis – iš Londono į Lietuvą gyventi grįžęs virtuvės šefas, tituluojamas vienu geriausių Japonijos virtuvės specialistų Lietuvoje. Jis sako, kad Londone pajautė pašaukimą gaminti maistą, ten pradėjęs nuo pat žemiausio laiptelio virtuvėje, o dėl užsispyrimo pakilęs karjeros laiptais itin aukštai.

Prieš penkerius metus iš Mažeikių į nedidelį Norvegijos miestelį Osą su vyru persikėlusi Violeta Dobrovolskienė iš karto pagarsėjo kaip viena aktyviausių vietos lietuvių. Įsitraukusi į tautiečių organizuojamas veiklas, galiausiai Violeta išrinkta visos Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininke. Negana to, neseniai su bendramintėmis įkūrė ypatingą moterų klubą. Violeta sako, kad toli nuo Lietuvos gyvenantys žmonės ilgisi gimtinės, todėl nori burtis į bendrus kolektyvus ir prisidėti prie aktyvios bendruomenės veiklos. O tiems, kurie sukūrė šeimas su vietiniais norvegais, tai kone vienintelis būdas pabendrauti lietuvių kalba.

Lietuviškai Gabriela buvo girdėjusi kalbant tik močiutę. Nors kartu su broliu lankė šeštadieninę lietuvių kalbos mokyklą, atvažiavusi čia suprato, kad prisitaikyti prosenelių gimtinėje nebus taip paprasta. Vilniaus lietuvių namai – pirmoji Gabrielos ir jos brolio stotelė Lietuvoje. Šiais metais mokykla švenčia trisdešimtmetį. Vilniaus lietuvių namuose mokosi vaikai iš 40 skirtingų pasaulio šalių. Kasmet naujokų – apie 70, daugiau nei pusė jų lietuviškai nemoka nė žodžio.

Jau du mėnesius Milagros ir Herardo savo namais vadina trijų kambarių butą Kaune, nors čia dar teturi vos kelis savo pačių daiktus. Kiti dar keliauja kone iš kito pasaulio krašto – Venesuelos, kur visą savo gyvenimą iki šiol šeima ir gyveno. Venesueloje Milagros turėjo namą, darbą, tris brolius ir sesę. Tačiau šalį užklupus krizei, sesuo išsikraustė į Jungtines Valstijas, Milagros su vyru ilgai nesvarstę pasirinko Lietuvą. Gimtojoje šalyje teko palikti beveik viską. Šeima susikrovė tik tai, kas tilpo į du lagaminus. O namus paliko saugoti vienam iš brolių. Juos tikisi parduoti, kai situacija pagerės. Dabar už juos sako gautų labai mažai. Padėti tokioms lietuviškų šaknų turinčioms šeimoms persikelti į mūsų šalį sukurta speciali programa.

Rubrikoje „Savaitės lietuvis“ – pažintis su Valensijos lietuvių bendruomenės pirmininke Daiva Sruogiene. Daugiau kaip du dešimtmečius Ispanijoje praleidusi moteris niekaip neužmiršta Lietuvos, ir sako, kad pirmininkės pareigos jai pirmiausia – rūpinimasis kiekvienu čia esančiu lietuviu, pagalba dieną ir naktį visais klausimais, netgi tais, kurie įpagal oficialias pareigas nepriklauso.