Referendumas dėl daugybinės pilietybės ir lituanistinio švietimo problemų sprendimas – tokiais pažadais darbą pradėjo 26 metus parlamente dirbanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Ši komisija Seime renkasi du kartus per metus spręsti diasporai rūpimų klausimų. Tiesa, praėję metai kaip ir pirmas šios kadencijos posėdis ypatingi – daugumai teko dalyvauti nuotoliniu būdu. Pasaulio lietuvių bendruomenė veikia jau 70 metų. Jungia 51 šalį. Tačiau pastaruosius penkiolika metų svarbiausias klausimas šioje komisijoje nesikeičia. Naujoji Lietuvos valdžia aiškina, kad situacija keisis. Diasporos klausimai bus sprendžiami ne tik šioje komisijoje, bet ir įtraukti į Vyriausybės programą.

Kartą referendumas dėl daugybinės pilietybės Lietuvoje jau vyko. Nors didžioji dalis lietuvių balsavo už, jų balsų nepakako. Komisijai prieš dešimtmetį vadovavęs Paulius Saudargas sako, kad būtent to jie ir bijojo. Kad balsavimas referendume šį kartą būtų sėkmingas, reikia pasistūmėti ir su technologijomis. Komisija sieks, kad elektroninis balsavimas Lietuvoje pagaliau pradėtų veikti.Tačiau ne mažiau nei pilietybės klausimas svarbus ir lituanistinis švietimas. Pasaulyje veikia daugiau nei 230 lituanistinių mokyklų, tačiau jas lanko vos 10 tūkstančių vaikų. Užsienio reikalų viceministras pastebi, kad dažnai užsienyje gyvenančių vaikų nemokyti lietuvių kalbos nusprendžia patys tėvai. Mat mano, kad šie į Lietuvą vis tiek negrįš ir iš kalbos jokios naudos. Todėl neseniai Lietuva pradėjo dar vieną švietimo projektą. Tik šį kartą suaugusiųjų. Diskutuos su tėvais, kodėl lietuvių kalba svarbi ir reikalinga.