Širdyje lietuvis. 3 „Kanų liūtų“ laureatė Ringailė, Norvegijoje užaugusi Urtė ir Švedijos lietuvių garbės pirmininke laikoma Aldona

Ameriką dažnas europietis kritikuoja dėl paviršutiniškos kultūros, greitojo maisto, kvailos animacijos ir per žiaurių filmų. Dar dažniau mūsų žemyno žmonės nesupranta kaip amerikiečiai augina savo vaikus. Tačiau Čikagos priemestyje Bolingbruke gyvenanti poetė Sandra Avižienytė sako, kad čia nėra nieko keisto, o juolabiau sukrečiančio. Mūsų laidai ji pasakoja kaip gi atrodo tas amerikietiškas vaikų auklėjimo modelis. Didžiuliame privačių namų kvartale įsikūrusi lietuvių šeima – ne turtuoliai, sako Sandra.

Prieš keletą metų žiniasklaidoje pasirodė daugybė straipsnių apie Sakartvele gyvenančią Ringailę Leščinskienę. Iš Prancūzijos, kur vyko vieni svarbiausių pasaulyje reklamos apdovanojimai, lietuvė parsivežė net tris „Kanų liūtus“ – sidabrinį ir du bronzinius. Visi jie buvo skirti už ypatingą dokumentinį klipą, skirtą skatinti atvykstamąjį turizmą į Sakartvelą.

Iš Jurbarko kilusi Urtė Borkertaitė gyventi į Norvegiją išvyko būdama vos dvylikos. „Tai buvo mano tėvų sprendimas, kuriam negalėjau prieštarauti“, – sako ji. Šiandien Urtė mokosi prestižiniame Norvegijos universitete, bet prisipažįsta, kad jaučiasi lietuve ir būtinai grįš į tėvynę.

Apie Švedijoje gyvenančią Aldoną Vasaitytę-Sehgal būtų galima sukurti filmą ir netgi ne vieną. Moters gyvenimo istorijoje būta visko: ir bado, ir turtų, ir kvapą gniaužiančių meilės istorijų. Kadaise tėvai ją, aštuonerių mergaitę, išsivežė į Vokietiją, paskui – Į Jungtines Valstijas. Išeivijoje užaugusi ir didžiąją gyvenimo dalį už Atlanto praleidusi garbaus amžiaus moteris ne tik išsaugojo lietuvių kalbą, bet ir daug jėgų atidavė dėl mūsų kultūros puoselėjimo, yra įkvėpusi ne vieną jaunąjį talentą ir ranką ant peties uždėjusi tiems, kurie toli nuo tėvynės buvo netekę vilties.