Animatoriai iš Lietuvos buvo ne tik šio žanro pradininkai Europoje ir pasaulyje, bet ir vieni geriausių multiplikatorių SSRS. Patys gražiausi mūsų vaikystės multiplikaciniai filmai buvo piešti Gražinos Brašiškytės. Apie tai, kad Lietuva, o ne JAV turėtų vadintis šiuolaikinės animacijos lopšiu – „Daiktų istorijų“ siužete.
Macikų koncentracijos stovykla turėjo tris siaubo veidus. Pirmasis – nacių okupacijos metu, kai ten buvo kalinami Sąjungininkų karo belaisviai. Antrasis – kai patys naciai tapo šios baisios įstaigos įnamiais. O trečiasis, pats nuožmiausias, kai Macikai tapo sovietinio gulago dalimi ir čia buvo baudžiami neprasikaltę savi piliečiai.
Jei šiandien jaunimui pasakytume, kad vasarą keletą mėnesių teks padirbėti valstybės labui už „ačiū“, išgirstume daugybę prakeiksmų ir nuostabos. Iki pat 88-ųjų tai buvo įprasta praktika. Sieki aukštojo mokslo – važiuok talkinti žemdirbiams, statybininkams, melioratoriams. „Daiktų istorijose“ – liudininkų prisiminimai.
Ved. Saulius Pilinkus.
Kitos nuorodos: