Šio maršruto veikėjai: architektė Margarita Ramanauskienė, buvusi Thomo Manno muziejaus ir kultūros centro direktorė Vitalija Teresa Jonušienė, Hermanno Blodės viešbučio muziejaus direktorė Algima Noreikienė, muzikantai Laurynas Vainutis ir jo dukra Jogailė.

Nida buvo Rytprūsių žvejų kaimas, tad lietuvninkų čia buvo mažuma. Visgi tarpukariu miestelis tapo ir tikrų tikriausiu įkvėpimu vokiečių menininkams.

Pirmasis objektas – rašytojo Thomo Manno namas. Vienas žymiausių 20 a. pirmosios pusės kūrėjų pirmą kartą į Nidą atvyko ką tik gavęs Nobelio premiją ir kaip mat užsigeidė šioje vietoje turėti vasarnamį. Kas taip sužavėjo vokiečių rašytoją?

Ant Uošvės kalno iškilęs T. Manno namas atkartojo tradicinio Kuršių nerijos namo formas. Tiek įspūdingą pastatą, tiek baldus suprojektavo garsus architektas Herbertas Reismannas. „Žmona Katia buvo šeimos galva, tai visi namo statybos rūpesčiai atiteko jai“, – apžiūrint namų interjerą pasakoja V. T. Jonušienė. Pasak istorikų, Vokietijoje iškilus nacių režimui, čia buvęs T. Mannas sulaukė grasinančio laiško jo romano „Budenbrokai“ pelenais. Koks poelgis taip suerzino nacius?

Visai greta – vokiečių dailininko Karlo Knauffo vasarnamis. Pasak architektės, K. Knauffo namas yra vienintelis taip gausiai dekoruotas pastatas Neringoje. Jį puošia ir retai Kuršių nerijoje sutinkami simboliai. Pasak istorikų, menininkas taip buvo įsimylėjęs Nidą, kad čia vasarodavo, net ir atėjus naciams. Šiame name K. Knauffas nutapė Nidos peizažų, kurių populiariausias – „Itališkas vaizdas“. Kas gali būti bendro tarp Nidos ir Italijos?

Kitas objektas – Hermanno Blodės viešbutis. Šis pastatas ant Kuršių marių kranto iškilo dar 19 amžiuje, o tarpukariu jo savininku tapo H. Blodės dukterį vedęs dailininkas Ernstas Mollenhaueris. Tarpukariu populiarus viešbutis sparčiai plėtėsi, tad netrukus buvo pastatytas naujas viešbučio korpusas. Būtent jame atsirado garsioji „Dailininkų kolonija“. Senojoje H. Blodės viešbučio dalyje šiuo metu įsikūręs ir muziejus, iškilęs tapytojo E. Mollenhauerio duktės dėka. Jame eksponuojamos „Dailininkų kolonijos“ dalyvių darbų reprodukcijos. Aiškinsimės, kodėl čia neeksponuojami originalai.

Muziejaus direktorė A. Noreikienė juokiasi, kad čia iki šiol atvykstantys vokiečiai nuo seno Nidą vadina kitaip nei mums įprasta.

Mažai kam žinoma, kad Kuršių nerijoje sovietmečiu prasidėjo prievartinė masinė vietinių gyventojų „evakuacija“ į Vokietiją. O į Nidą kėlėsi šeimos iš Lietuvos ir Sovietų Rusijos. Naujakuriams nerūpėjo vietos kultūra. Sovietmečiu visiškai perstatytas buvo ir H. Blodės viešbutis, kuris, pasak M. Ramanauskienės, yra pats baisiausias pastatas Neringoje. „Mes investuotojams sakome, kad jūs turite puikią legendą, galite padaryti pasaulinio lygio viešbutį, tačiau norėtųsi, kad ne kvadratais šioje vietoje žaistų“, – apie paveldo netausojančius žmones kalba architektė.