Šio maršruto veikėjos: architektė, kultūros paveldo bei karinės architektūros ekspertė Nijolė Steponaitytė ir Prienų krašto muziejaus darbuotoja Ernesta Juodsnukytė.

„Visi keliai veda į Romą, tai aš sakau, kad visi keliai veda pro Prienus“, – žingsniuodama Prienų kariniame miestelyje šypsosi E. Juodsnukytė.

Prie Nemuno prigludęs Prienų miestelis tarpukariu buvo itin modernus. Jame veikė ne tik restoranai, kavinės, bet ir kino teatrai. Pasak E. Juodsnukytės, tarpukariu čia virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, kurio dabar Prienuose nematyti.

„Net kino teatro dabar nėra, o tarpukariu turėjome juos du. Miestelis buvo nedidelis, bet turėjo daug inteligentijos“, – pasakoja krašto muziejaus darbuotoja.

XIX amžiaus antroje pusėje Prienuose įsikūrė Lazario Goldbergo alaus darykla, kurios produkcija, o ypatingai Pale Ale, buvo vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Keliaujame į vieną iš 9 tarpukariu pastatytų modernių karinių miestelių.

„Kareiviai pagyvino miestelio gyvenimą ir finansiškai, ir kultūriškai. Pačios kareivinės tarpukario spaudoje nuskambėjo savo modernumu“, – sako E. Juodsnukytė.

Iš tiesų, kareivinių patalpos tarpukariu atitiko visus tuomečius higienos reikalavimus, netgi turėjo vandentiekį, centrinį šildymą bei lovius kojoms plauti. Šiandien šis paveldo objektas virto griuvėsiais.

„Čia praktiškai viskas liko autentiška, bet viską, ką buvo galima pavogti, viską pavogė“, – apmaudo neslėpė Nijolė Steponaitytė, vaikštinėdama apleistoje Kareivinių teritorijoje. „Prienų kareivinės išsiskiria Art Deco formos puošyba. Čia tikrai unikalus atvejis, tokios puošybos pastatų kitur nesu mačiusi“, – sako N. Steponaitytė.

1937 metais kareivių iniciatyva ir jų lėšomis kareivinių teritorijoje pastatytas betoninis paminklas pulko „globėjui“ Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Kęstučiui, kaip teigia istorikai tai vienintelis Lietuvoje paminklas Kęstučiui. Jo autorius – savamokslis skulptorius Kipras Ausiejus, tarnavęs Kęstučio pulke kaip atsargos grandinis.

„Šito paminklo likimas buvo liūdnas, jį sovietų kariuomenė nugriovė. Kaip pasakojo amžininkai, buvo atvežtas pats galingiausias traktorius, paminklas buvo sudaužytas gabalais ir užkastas“, – pasakoja N. Steponaitytė.

1990 vasario 16 d. atkurtas Kęstučio paminklas stovi prie tilto, tarytum miesto sargyboje. Paminklo autoriai - skulptorius Gintaras Kamarauskas ir architektas Kęstutis Lupeikis.

Apleistos modernios kareivinės, Art Deko puošyba ir vienintelis Kęstutis – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“ sekmadienį, 11 valandą.