Kas bendro tarp Vytauto Didžiojo gimnazijos pastato ir Antrojo pasaulinio karo pradžios? Šis LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ maršrutas laidos žiūrovus nukels į tarpukario Klaipėdą, turėjusią vokiško miesto veidą. „Klaipėdos krašte iš 102 mokyklų, lietuviškų buvo tik keturios, mišrių lietuviškų-vokiškų – septynios“, – apie tuometę švietimo sistemą pasakoja V. Safronovas. Pirmasis objektas – Vytauto Didžiojo gimnazija, tarpukariu tapusi tikra lietuviškos kultūros tvirtove. Siekiant puoselėti lietuvybę, pastato statybas iniciavo Lietuvių draugija, o prie gimnazijos steigimo prisidėjo ir tuometinis Lietuvos premjeras Ernestas Galvanauskas. Sakoma, kad tai buvo bene brangiausia tarpukariu pastatyta Lietuvos mokykla, kurią tuometė spauda vadino moderniausiu pastatu visame Baltijos regione. Įspūdingame pastate buvo įsikūrusi ne viena įstaiga – čia kurį laiką veikė gimnazija, Lietuvos Šaulių sąjungos būstinė, pedagoginio instituto pavyzdinė pradinė mokykla ir net Klaipėdos prekybos institutas. V. Safronovas pasakoja, kad į vokiečių rankas perimti rūmai turėjo aiškias sąsajas su Antruoju pasauliniu karu. Kas gali būti bendro tarp šios gimnazijos ir karo pradžios?

Istorikas: Klaipėdos Imanuelio Kanto mokykla iškilo kaip priešprieša lietuviškai sistemai. Laidos „Stop juosta“ komanda aplankys Imanuelio Kanto mokyklos pastatą, kuriame šiandien įsikūrusi Lietuvos Aukštoji Jūreivystės mokykla. Tai viena iš keleto tarpukariu iškilusių mokyklų, pastatytų Klaipėdos miesto savivaldybės. Įdomu tai, kad ji buvo statoma kaip priešprieša lietuviškajai VDU gimnazijai, tad pamokos šioje mokykloje vyko vokiečių kalba. Vaikštinėjant pastato koridoriais galima pamatyti ir kitų vokiškų simbolių. „Net I. Kanto vardo parinkimas reiškė ne ką nors kitą, bet bandymą parodyti simbolinę sąsają tarp Klaipėdos ir Rytų Prūsijos“, – apie maištą prieš lietuvišką sistemą kalba V. Safronovas. Mažai kam žinoma, kad I. Kanto mokykloje mokėsi disidentas Simonas Kudirka, aštuntajame dešimtmetyje nesėkmingai bandęs peršokti iš „Tarybų Lietuvos“ į JAV kranto apsaugos laivą.

Tapytojas Edvardas Malinauskas: Kuršių nerijoje žmonės valgydavo ir žuvis, ir varnas. LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ komanda nukeliaus į radviliškiečio, Klaipėdoje jau 75 m. gyvenančio dailininko Edvardo Malinausko dirbtuves. Čia menininkas aprodys savo paties tapytus paveikslus. Šie perteikia skirtingus Lietuvos istorijos etapus. „Čia matote, kaip po karo Kuršių Nerijos žvejai gabendavo šieną į Nidą. Jiems nusibosdavo vien varnomis ir žuvimi maitintis“, – rodydamas į paveikslą pasakoja E. Malinauskas. Žinomiausias marinistikos atstovas Lietuvoje atvirauja ir apie savo šeimos gyvenimą uostamiestyje. „Po karo buvo toks gyvenimas, neduok Dieve, kad jums tas grįžtų. Tebuvo duonytė, taukais užtepta, į mokyklą einant ji būdavo gardėsis. Taip gyvenome“, – vaikystę Klaipėdoje prisimena jis.