Šio maršruto veikėjai – menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, Sporto komplekso darbuotojas Vytautas Platūkis ir istorikas, Klaipėdos universiteto docentas Julius Žukas.

Klaipėdą prisijungusi Lietuva daug pastangų skyrė ne tik krašto gerovei, bet ir jo veido kūrimui. Tarpukariu čia atvažiavo kauniečiai architektai, vienas jų – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Visai atsitiktinai krašte atsirado ir uostamiesčio veidą suprojektavęs Herbertas Reismanas. Kaip su jo atvykimu gali būti susijęs vyniojamasis laikraštis?

Pirmasis objektas – įspūdingas pastatų kompleksas, kurį sudaro H. Reismano suprojektuota Pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla ir V. Landsbergio-Žemkalnio kurti Sporto ir gimnastikos rūmai. Pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla gali būti siejama su buvusio Vilniaus edukologijos universiteto pradžia. Įdomu tai, kad mokslas šiame pastate įsikūrusioje įstaigoje buvo nemokamas, o kai kuriems studentams netgi mokėdavo stipendiją.

Pasak istorikų, greta esančius Pedagoginio instituto sporto ir gimnastikos rūmus suprojektavęs V. Landsbergis-Žemkalnis šiuo pastatu į Klaipėdą atpūtė itališko miestelio pojūtį. Kaip architektui jį pavyko sukurti?

Kitas objektas – H. Reismano suprojektuota spaustuvė „Rytas“. Šią įkūrė Lietuvos Respublikos idėjai prijaučiantys lietuviai, kurie užsibrėžė leisti knygas ir laikraščius. Deja, Klaipėdos lietuvninkai jų nepirko. Šalia spaustuvės – dar vienas H. Reismano projektuoto muilo fabriko „Žuvelė“ administracinis pastatas. Nors muilo ir kosmetikos pramonė prasidėjo Kaune, tačiau šioje srityje pradėjo lyderiauti Panevėžys ir Klaipėda. Jie tuomečius pirkėjus viliojo ne tik produkcija, bet ir išradingomis reklamomis – kokių trijų ženklų šie buvo raginami paisyti? Įdomu tai, kad tarpukario Klaipėda įsitvirtino kaip stiprus pramonės kraštas. Čia buvo sutelkta trečdalis Lietuvos pramonės, ypatingai išaugo mėsos pramonė. „Iki ekonominio karo su Vokietija, didžioji dalis pramonės ėjo į ją. Po to kai įtampa didėjo, teko labai staigiai persiorientuoti prie Didžiosios Britanijos. Tik įsivaizduokite, teko staigiai pereiti nuo lašinių, kuriuos vežė į Vokietiją, iki bekonų“, – pasakoja J. Žukas.

Klaipėdoje suklestėjo ne tik maisto, bet ir visiškai nauja pramonės šaka. Šios įmonių produkcija aukso medaliais buvo apdovanota net Paryžiuje ir Londone. Dar vienas architekto Herberto Reismano pastatas – Klaipėdos miesto elektrinė, kurią statė garsios Vokietijos įmonės „AEG“, „Siemens“. Šios statybos užtruko net dešimtmetį, o ją statę darbininkai susidūrė su sudėtingais išbandymais. Laidos žiūrovai turės galimybę pamatyti autentiką išlaikiusį elektrinės vidų.

Pasak istorikų, Lietuvos valdžia taip skatino Klaipėdos krašto vystymąsi, kad čia suplaukė ne tik įmonės, bet ir turtingų žydų kapitalas iš Kauno.

„Tuometinis tarpukario Lietuvos elitas buvo žymiai brandesnis negu dabar. 120 metų carinės Rusijos ir 40 metų spaudos draudimo, atrodytų, taip neperlaužė tautos stuburo, kaip nepilni 50 metų sovietmečio“, – rėžia istorikas J. Žukas.