Tam tikrais gyvenimo periodais mes visi jaučiamės vieniši. Geroji žinia ta, kad daugeliui mūsų – tai laikinas etapas. Liūdesį, nerimą ar apatiją patiriame tam tikru metu, veikiami aplinkos ar vidinių išgyvenimų – persikrausčius, laikant egzaminus ar pakeitus darbą. Tačiau yra žmonių, kuriems vienatvė tapo gyvenimo būdu. Kartais dėl to, kad jau visi artimieji iškeliavo, kartais dėl nemokėjimo kurti ryšio su kitu žmogumi, o kartais dėl to, kad jį paprasčiausiai apleido.

Kaip ten bebūtų, tyrimai rodo, kad lėtinė vienatvė gali turėti neigiamų ir didelių padarinių sveikatai. Apie tai, kodėl vienatvė žalinga sveikatai – šiandienos laidoje.

Vienatvė. Kodėl ji žalinga sveikatai? Psichinės ir fizinės sveikatos ryšys nenuginčijamas. Garbaus amžiaus žmonės dėl vienišumo stengiasi prasimanyti bent minimalių socialinio gyvenimo įgūdžių – registruojasi į poliklinikas, nors yra sveiki, vien tam, kad galėtų pasikalbėti su gydytoju. Kaip padėti sau, o jei turite artimųjų, kaip galima pagelbėti ir jiems?

Kita tema – Raudonojo kryžiaus savanorių kasdienybė. Su kokiais sunkumais susiduria savanoriai? Senjorė Vladislava džiaugiasi pas ją nuolat besilankančia savanore, kuri pradžiugina net niūriausias dienas. Kartu jos skaito poeziją, sprendžia kryžiažodžius, šnekasi ir dalijasi širdies skauduliais.

Konsultacija su medicinos psichologe Justina Belevičiene: „Nebūna taip, kad tiltas ima ir subyra. Iš pradžių pradeda ryškėti įskilimai, trupėjimas ir visa kita. Taip ir su žmogumi – reikia stebėti ir pamačius simptomus nieko nelaukti.“

Ved. Alvydas Unikauskas ir Liepa Norkevičienė.