7 Kauno dienos. Ginčai Aleksote, sunkiai gyvenančios daugiavaikės šeimos ir pokalbis su nusipelniusiu krepšinio treneriu

Kas sieja Kovo 11 akto signatarą Algirdą Patacką, žinomą aleksotiškę Liukreciją Navickienę ir Kauno miesto valdžią? Tai – namas Aleksote, Žemojoje gatvėje. Čia jaunystėje gyveno nepriklausomybės akto signataras, antitarybinis rezistentas Algirdas Patackas. Kaunietis Saulius Patackas sumanė pagerbti prieš penkerius metus mirusį brolį, Kovo 11 akto signatarą, antitarybinį rezistentą Algirdą Patacką, jo namus paženklinant atminimo lenta. Seniūnė sutiko ir kreipėsi į Kauno savivaldybę, bet viskas pasisuko kitaip, nei tikėtasi. Seniūnę pasiekė Kauno savivaldybės pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame – priekaištai, kad miesto valdžia, neva, nieko nežinojo apie rengiamas lentos atidengimo iškilmes.

Laida „7 Kauno dienos” domėsis, kaip Kaune laikosi daugiavaikės šeimos, kurių maitintojai dėl karantino neteko darbo. Romualda Naučiuvienė globoja beveik 70 vaikų trijuose dienos centruose Šančiuose, Neveronyse ir Vaškonyse. Šiuos centrus remia organizacija „Gelbėkit vaikus”, prisideda ir miesto bei rajono savivaldybės, o lauknešėlius pildyti padeda „Maisto bankas“, Kauno vaisių ir daržovių sandėlis bei „Prezo“ kepyklėlė. Inžinierės išssilavinimą turinti Romualda su vaikų dienos centrais dirba jau 15 metų.„Gelbėkit vaikus“ organizacija globoja per 50 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje, kuriuos lanko apie 1000 vaikų. Pasak jų, kasdien pagalbos prašančiųjų skambučių daugėja – tėvai, netikėtai praradę darbą, nebegali išmaitinti šeimos, nusipirkti paprasčiausių higienos prekių. Organizacijai „Gelbėkit vaikus“ taip pat reikia finansinės pagalbos, nes paramos koncertai – pagrindiniai aukų šaltiniai, šiuo metu uždrausti. Parduotuvės su aukų dėžutėmis taip pat riboja savo darbą.

Pokalbis su nusipelniusiu Lietuvos krepšinio treneriu Jurijumi Fiodorovu, išugdžiusiu tokias pasaulinio lygio krepšinio žvaigždes kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis. „Pamenu, tiek Šarūnui, tiek Arvydui buvo devyneri metai. Tuo metu buvo didžiulės atrankos. Kaip galima Šarūno Marčiulionio nepastebėti? Jis – reaktyvinis, šoklus, greitas. O Sabonio rankos, kojos ilgos, jis buvo lankstus, greit viską pagaudavo, tad supratau, kad kažkas iš jo bus. Visi vaikai, kurie ateidavo pas mane treniruotis, buvo fanatiškai nusiteikę, rimtai dirbdavo“, – prisimena treneris. „Tais laikais paskaičiavau, kad galėjau surinkti iš savo mokinių dvi komandas LKL ir tris – žemesnėje lygoje“, – pasakoja J. Fiodorovas. Neseniai Jurijus išleido autobiografinę knygą „Lietuvos krepšinio genijų ugdytojas“, kurioje pasakoja apie savo gyvenimą per krepšinio prizmę ir dalinasi savo kūryba.