Poeto Bernardo Brazdžionio slapyvardžiu – Vytės Nemunėlio vardu eiliuotos pasakos herojai: rudnosiukų šeima yra Kauno Dainavos rajono bendruomenės simbolis. Tačiau, kad ir kaip čia mylimi rudnosiukai, jie negali grįžti namo. Lietuvybės pranašas, šaukiantis tautą kovoti – poetas Bernardas Brazdžionis buvo laikomas Maironio įpėdiniu. Po karo, poetas kartu su karo pabėgėlių banga persikėlė į Vokietiją, po penkių metų – emigravo į JAV, Bostoną, kur redagavo Lietuvos enciklopediją, leido eilėraščius. Atkūrus nepriklausomybę, poetas atvažiuodavo į Lietuvą ir gyvendavo savo mažame namelyje – Taikos prospekte. Naujasis poeto namo savininkas į kiemą nebeįsileidžia ir bendruomenės atstovų teigimu, nameliu nesirūpina.

KTU miestelį ir studentų bendrabučius teskiria vaizdingas Gričiupo parkas, kurio centre teka upelis, per kurį – pats tiesiausias studentų kelias namo ar į paskaitas. Bet kartą tiltelis sugriuvo ir jau beveik metus studentų kelias – uždarytas. Studentai ėmė galvoti kaip atkreipti miesto valdžios dėmesį. Prieš didžiąsias metų šventes parašė 961 laišką miesto merui Visvaldui Matijošaičiui neva „Kalėdų seneliui“. Į šią šmaikščią studentų akciją savivaldybės klerkai nesureagavo, bet studentai nebūtų studentais – sugalvojo kitą.

Pokalbis su Antano ir Jono Juškų muziejaus įkūrėju Arūnu Sniečkumi apie tai, kokia buvo šio išskirtinio muziejaus pradžia, prasidėjusi prieš 30 metų ir kuo Arūną sužavėjo kunigo Antano Juškos asmenybė.