Nuo biotechnologijų iki filosofijos: Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje vyksta dėstytojų pamokos, skirtos moksleiviams

1918 metais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, vienas iš kertinių valstybingumo akmenų buvo aukštasis mokslas. Todėl buvo pradėti organizuoti pirmieji aukštojo mokslo kursai – pirmoji Lietuvoje aukštojo mokslo įstaiga, kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba.

Laida „7 Kauno dienos“ svečiuosis Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kurioje vyksta atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams: nuo biotechnologijų, klimato kaitos iki klasikinės filosofijos. Vienas iš aukštųjų kursų organizatorių buvo matematikas, profesorius Zigmas Žemaitis. Kartu su juo dirbo profesoriai: gamtininkas Tadas Ivanauskas, teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis, botanikas Liudas Vailionis, archeologas Eduardas Volteris, inžinierius Kazimieras Vasiliauskas ir gydytojas Jurgis Alekna.

1920 sausio pradžioje aukštųjų kursų statutas buvo patvirtintas švietimo ministerijoje. Dvejus metus veikę aukštieji kursai davė pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio vėliau išaugo Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetai. Prieš 100 metų paskelbus kreipimąsi dėl kursų steigimo, vos per kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų.

Tačiau šiomis dienomis svarbus aukštojo mokslo prioriteto klausimas valstybiniu mastu. Pirmą kartą šių metų gruodį Vilniaus universitatas užsidarė streikuodamas dėl mažų dėstytojų atlyginimų. Prie streiko prisijungė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Kauno technolgijų universitetas.