Mano tėviškė. Antanas Juška ir Kazimieras Būga.

LRT Televizija

2018.04.12 21:31
Kauno rajonas, Vilkija. Su vaizdinga į Nemuno vingius atsiveriančia panorama įsikūręs miestelis iki šių dienų mena tautosakos rinkėją kunigą Antaną Jušką. Buvusioje klebonijoje, seniausioje Lietuvoje, yra įkurtas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus.Iš pradžių Antanas Juška užrašinėjo žodžius, galbūt jau mąstė apie žodyną, kartu brendo mintis surinkti kuo daugiau dainų. Susidomėti kalbotyros mokslu įkvėpė brolis Jonas, kuris Charkovo universitete buvo baigęs klasikinės filologijos mokslus. Klebonaudamas, A. Juška mokosi groti, kad galėtų užrašinėti liaudies dainų melodijas. Kunigas sumąsto išrinkti dainų karalienę, nuvažiavęs į Kauną turgun pasirūpina prizu - nuperka šilkinę skarą. Antanas Juška surinko ir užrašė apie 80 000 senųjų lietuviškų žodžių, 7000 dainų, 2000 melodijų. Deja, suspėjo pamatyti išleistą tik pirmąjį dainų tomą. Miršta Kazanėje. Antano Juškos paskutinysis noras - atgulti ant Nemuno kranto - buvo išpildytas 1990 m. Abu broliai grįžo Lietuvon, perlaidoti Veliuonos bažnyčios šventoriuje.Zarasų rajonas, Dusetų seniūnija. Keliai keleliai atveda į atokų Pažiegės vienkiemį, kuriame gimė pirmasis profesionalus lietuvių kalbotyrininkas Kazimieras Būga. Manoma, kad jo seneliai čia apsigyveno slėpdamiesi po 1831 m. sukilimo. Dar po pusės šimto metų sodyba sudegė, buvo atstatyta. Iki šių dienų išliko simbolinis kryžius. Kazimiero Būgos tėvas buvo apsišvietęs ūkininkas. Kad išleistų į kunigus, tėvas skolinasi pinigų. Deja, Kazimieras nepateisina lūkesčių, atsisako kunigystės. Peterburge susipažino su žymiu lietuvių kalbininku profesoriumi Kazimieru Jauniumi, tampa jo moksliniu sekretoriumi. Būgą globoja ir baltų kalbų tyrinėtojas Eduardas Volteris, kurio namai buvo virtę lietuvybės centru, o jo žmona Kazimierui buvusi tarytum antra mama. Įstoja į Peterburgo universitetą studijuoti kalbotyros. Rašo "Aistiškąją studiją", šių idėjų vėliau atsisakys, už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje įvertintas aukso medaliu. Kalbotyros katedrai vadovavęs žymusis kalbininkas Janas Boduenas de Kurtenė paskatina imtis profesūros. K. Būga tobulinasi Karaliaučiaus universitete, tampa Permės ir Tomsko universitetų profesoriumi.Už sausų Kazimiero Būgos biografijos faktų slypi kasdienė alkano buitis ir genijaus talentas. Pavyzdžiui, Kazimierui Būgai esame dėkingi už Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškas formas. Apgynė ir priesagą - ūnas, kuri buvo laikoma svetima bei daugelį šiandien mums įprastų žodžių, kuriuos norėta išbraukti kaip svetimybes. Būgai esame dėkingi ir už išgelbėtą pasisveikinimą "Labų dienų". Į gimtinę Kazimieras Būga grįžo po trejų metų, tėvai atleido sūnui, kurį domino tik žodžiai, jų kilmė, tarmės, baltų mitologija. Atkūrus Lietuvos valstybę, pakviečiamas dėstyti į Lietuvos universitetą Kaune. Deja, buvo likę gyventi tik ketveri metai. Ant Būgos pečių atgula visos valstybės kalbos mokslo rūpesčiai. Didysis sumanymas - parašyti lietuvių kalbos žodyną. Kaupia žodžių kartoteką. Sizifiškas darbas liko nebaigtas.Būgos darbus tęsė Juozas Balčikonis, visa Lietuva įsitraukė rinkti žodžius. Tačiau prireikė šimto metų, kol pasaulį išvydo Lietuvių kalbos žodynas, tiesa, kuklesnis nei buvo Kazimiero Būgos sumanytas, įsiliejo ir jo paties rinkti žodžiai.