Kelmės rajonas, Ušnėnai. Daugiau kaip šimto metų senumo žemaitiška troba, kurioje valstiečių Magdalenos ir Adomo šeimoje gimė du sūnūs: Dominykas ir Povilas. Vienas pasirinko ūkininko kelią ir paveldėjo tėvų ūkį, kitas pasuko švietėjo ir literato keliu. Čia gimė viena charizmatiškiausių asmenybių - Povilas Višinskis. Tačiau Višinskių pavardė daugelį metų nebuvo vien pasididžiavimas. Atėjus sovietams, artimiesiems tapo našta, jie neišvengė tremties, pasakoja brolio Dominyko anūkė Danutė Miliukienė. Nepaisant visų išgyvenimų, Povilo Višinskio asmenybė artimųjų rate buvo šventa. Mokytojai lituanistei D. Miliukienei Ušnėnų kaimas yra taip pat ir jos gimtinė. Višinskių sodybą, kurioje įkurta memorialinė ekspozicija, puoselėja ir prižiūri rašytojos Žemaitės pronūkė Aldona Janavičienė. Iš mokyklinių vadovėlių kiekvienas žinome, kad būtent Povilas į lietuvių literatūrą atvedė rašytojas moteris: ne tik Žemaitę, bet ir Šatrijos Raganą, Lazdynų Pelėdą. Pradedantiesiems rašytojams įkūręs literatų mokyklą, kurioje buvo skaitomi grožiniai kūriniai. Baigęs Šiaulių gimnaziją, kuri buvo pagrindinis švietimo židinys Vakarų Lietuvoje, nepaklūsta tėvų norui tapti kunigu, įstoja į Petrapilio universitetą, dalyvauja lietuvių studentų veikloje. Baigiamasis studijų darbas - "Antropologinė žemaičių charakteristika", kurią iliustruoja savo darytomis nuotraukomis. Rinkdamas medžiagą, keliauja po Žemaitiją, užrašinėja tautosaką. Vienas pirmųjų fotografiją panaudoja moksliniams tyrimams. Gegužinių, lietuviškų spektaklių organizatorius, Šiaulių krašte koordinavęs knygnešių darbą. Pats ne tik literatas, bet ir politikas. Lietuvos demokratų partijos vienas iš įkūrėjų. Po Vinco Kudirkos mirties perėmęs "Varpo" ir "Ūkininko" redagavimą. Varpininkų suvažiavime iškėlęs garsųjį šūkį : "Kilk ir kelk". Vilniaus Didžiojo Seimo idėjų įkvėpėjas. Vienam iš aktyviausių kovotojų prieš carinį spaudos draudimą, jį panaikinus, buvo likę tuo pasidžiaugti tik dveji metai. Povilas Višinskis nesulaukė Lietuvos valstybės atkūrimo.