Panevėžio rajonas, Puziniškio kaimas. Per tankų mišką vieškelis atveda iki raudonų plytų dvarelio. Prieš kelis šimtus metų šiose žemėse apsigyveno bajorai, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės seneliai. Vėliau Gabrielės tėvas, gydytojas, su šeima apsigyvena Joniškėlyje, dirba ligoninėje, kuri taip pat turi išskirtinę istoriją: didikų Karpių funduota, tai pirmoji universitetinė kaimo ligoninė. Gabrielė talkina tėvui, kuris už dyka gydydavo neturtinguosius. Tačiau pagrindinis Bitės pašaukimas - mokyti. Į gyvenimo pabaigą tiek Gabrielė, tiek jos tėvas visam laikui grįš gyventi į tėviškę. Dvarelio Puziniškyje interjere - nuotraukos Lietuvos šviesuolių, kurie čia lankėsi, kaip ir Bitė kitus mokė, švietė. Čia yra gyvenusi ir Žemaitė, padėjusi prižiūrėti Bitės tėvą. Abi kurdavo ir kartu, pasirašydamos slapyvardžiu - Dvi moteri. Kurioms rūpėjo ir valstybės reikalai. Bitė nesukaupė materialių turtų, paskutiniuosius gyvenimo metus praleido nuomodama kambarius name Šventos Zitos gatvėje, Panevėžyje. Paradoksas: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienos iš valstybės svarbiausių kūrėjų palikimas išnyko iš mokyklinių programų. Visuomeninė organizacija "Bitės namai" rūpinasi memorialinių vietų įamžinimu, kad Gabrielė Petkevičaitė - Bitė nebūtų užmiršta.