Panevėžio rajonas, Paliukų kaimas. Kuklioje gryčioje, vargingo valstiečio šeimoje, už tarnystę rekrūtu gavusio pusantros dešimtinės prastos žemės, iš septynių gimusių vaikų išgyveno, išaugo vienintelis sūnus, vieno svarbiausio Lietuvos nepriklausomybės simbolio - Laisvės statulos - kūrėjas Juozas Zikaras. Pirmąją skulptūrą išdrožęs piemenaudamas. Su tėvu uždarbiavo dengdamas stogus, pramoko staliaus amato, išdrožtas šventųjų skulptūrėles pardavinėjo turguje, tik šešiolikos pradėjo lankyti Pumpėnų keturmetę mokyklą, ją baigė per dvejus metus. Vėliau pats daraktoriauja Birželių dvare, moko skaityti ir rašyti kumečių vaikus. Dirba kunigų seminarijoje sargu. Talentingą jaunuolį pastebi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kurios įkurta 'Žiburėlio" draugija šelpė neturtingųjų vaikus. Mokosi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje Vilniuje. Už nulipdytą vietos dvarininko biustą gavęs atlygį, išvyksta studijuoti dailės į Peterburgą, tačiau įstoja ne iš pirmo karto, nes turi tik pradinį, o ne gimnazijos išsilavinimą. Talentingą jaunuolį užstoja garsus tapytojas I. Repinas, kuris vėliau, išvydęs J. Zikaro baigiamąjį darbą "Motina", apibūdins kaip vienintelį iš studentų darbų turintį "dievišką kibirkštį", skulptorius bus įvertintas sidabro ženklu. Studijuodamas dailės akademijoje, per atostogas grįžęs tėviškėn, sukuria vienas pirmųjų skulptūrų Paįstrio bažnyčiai, kurios šventoriuje yra palaidoti ir Zikaro tėvai. Juozas Zikaras su būsima žmona Anele Tūbelyte susitinka kurdamas garsiąją lietuvaitės skulptūrą. Supažindina Balys Sruoga. Po studijų Peterburge, Zikaras grįžta į Paliukų kaimą. Iš pradžių dvidešimt kilometrų iki Paliukų vaikšto pėsčias. Gavęs butą, į namus grįžta savaitgaliais. Deja, miršta abu vaikai. Gauna darbą Panevėžio gimnazijoje, dėsto piešimą. Už sukurtų lietuviškų monetų honorarą P. Puzino gatvėje pasistato namą ir įsirengia dirbtuvėlę. Gimsta dar du vaikai, dvynukai. Panevėžyje gyvena apie dešimt metų, čia sukuria svarbiausius darbus: žymių žmonių biustus, bareljefus ir vieną svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių - statulą "Laisvė". Panevėžio kraštotyros muziejus. Jono Basanavičiaus bareljefas muziejui dovanotas paties J. Zikaro. Muziejus saugo ir tapybos darbą, dovanotą Gabrielei Petkevičaitei- Bitei, kurios dėka galėjo siekti mokslų, abu dirbo Panevėžio gimnazijoje. Galime pamatyti ir būtent Panevėžio miestui kurtą laisvės statulą. Panevėžio katedra. Tarpukaryje vyskupas Kazimieras Paltarokas siekė pastatyti modernią šventovę, ne tik tikėjimo tiesų, bet ir tautinio atgimimo puoselėtoją, tikinčiuosius jungusią šūkiu "Dievas ir Tėvynė". Todėl ne atsitiktinai Didiįjį altorių supa kraštovaizdis su lietuviškom bažnyčiom. Presbiterijoje po baldakimu, žemiškajame soste, pasitinka Kristus Karalius - vienas iš įspūdingiausių Juozo Zikaro darbų. Kitas tarpukario šedevras - Lietuvos banko filialas Panevėžyje. Modernizmo stiliaus architektūros pastatą suprojektavo architektas Mykolas Songaila. Banko fasadą puošia skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas bareljefas Vytis. O banko viduje, operacijų salės kupolą laiko dvylikos atlantų skulptūros. Šalia banko esančioje P. Puzino gatvelėje, stovėjo ir gyvenamasis namas su skulptoriaus dirbtuvėmis, deja nugriautas sovietmečiu. Nors Panevėžys turtingas skulptoriaus darbais, tačiau memorialinių vietų neišsaugojo. Grįžtame gimtinėn Paliukuose. Skulptoriaus Juozo Zikaro laisvės kelias nuo varganos gryčios iki kūrybos aukštumų įamžinamas ir vietos tautodailininkų.