Protu Rusijos nesuvoksi, – dar XIX amžiuje rašė poetas F. Tiutčevas,– ja galima tik tikėti“. Tačiau tikėti šia šalimi pastaraisiais dešimtmečiais darosi vis sunkiau. Kaip suprasti šalį, kurioje politiniais kaliniais tampa menininkai, kur sunaikinta nepriklausoma žiniasklaida ir ribojama interneto erdvė, o pagal oficialią statistiką V. Putino politiką palaiko net 86 procentai gyventojų? Į šiandieninę Rusiją pažvelgsime iš dviejų skirtingų taškų. Jūsų dėmesiui – du pokalbiai su menininkais, kurių kūryba arba gyvenimas susijęs su šia šalimi. Ukrainos kino režisierius Sergejus Loznica savo filmuose dažnai kalba apie Rusiją kaip milžinišką prievartos struktūrą, kaip žmogų naikinantį kalėjimą. „Scanoramos“ festivalyje režisierius pristatė naujausią savo filmą „Nuolankioji“, pagal F.Dostojevskio to paties pavadinimo apsakymą. Perkelta į šias dienas kankintojo ir aukos istorija vyksta Rusijos glūdumoje, kur jauna moteris leidžiasi į pilną žiaurumo, pažeminimų ir nevilties kelionę.Liudmila Ulickaja yra viena garsiausių ir populiariausių Rusijos rašytojų. Jos knygos išverstos į 30 kalbų, apdovanotos tarptautinėmis premijomis. Liudmila Ulickaja taip pat yra aktyvi žmogaus teisių gynėja Rusijoje. Ji nuolat dalyvauja visuomeninėse protesto akcijose, dėl sufabrikuoto kaltinimo istorikui Jurijui Dmitrijevui rašė viešus laiškus kaltintojams ir teisėjams, protestavo prieš režisieriaus Kirilo Serebrenikovo suėmimą, pati buvo užpulta per organizacijos „Memorial“ renginį, tačiau ir toliau išsako savo pilietinę poziciją. O tai Rusijoje nėra paprasta.Dviejų menininkų požiūriai į Rusiją – naujausioje laidoje.