Pastaruosius du mėnesius Europos lituanistinių mokyklų mokiniai gerokai praturtino savo lietuvių kalbos žodynus. Jaunuoliai turėjo galimybę dalyvauti pirmą kartą vykusioje tarptautinėje lituanistinėje olimpiadoje „Moki žodį – žinai kelią“, kurios pasiruošimo ir baigiamasis etapai tęsėsi net du mėnesius.
Šio projekto idėjos autorė, kelių lituanistinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje (JK) įkūrėja ir mokytoja Gintarė Ulevičiūtė sako jau matanti teigiamus projekto rezultatus ir mokiniams, ir mokytojams. Interaktyvias užduotis olimpiadai kūrė lituanistinių mokyklų mokytojai iš penkių šalių, jas spręsti mokiniai galės ir varžyboms pasibaigus.
Interaktyvios užduotys su praktiškais žodžiais
Pasak projekto idėjos autorės G. Ulevičiūtės, pagrindinis uždavinys buvo sukurti įrankį, padėsiantį vaikams praplėsti lietuvių kalbos žodyną.
„Jau 10 metų dirbu lituanistinėse mokyklose – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Turime labai daug mokinių ir visuomet, nuo pat pirmos dienos, mūsų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žodynui plėtoti. Pamatėme, kad nėra taip lengva tai padaryti, ypač jeigu vaikai namuose nekalba lietuviškai. Vadinasi, vienintelė vieta, kur jie bendrauja lietuvių kalba, yra lituanistinė mokykla, o tas laikas mokykloje prabėga labai greitai.
Aišku, kartais džiaugiesi, jeigu mokiniai išmoksta tris naujus žodžius, ypač tie, kurių kalbos lygis labai žemas ir kurie galbūt tik pradeda kalbėti. Poreikis buvo begalinis, ieškojau variantų, kas paskatintų, motyvuotų vaikus, kad jie galėtų išmokti kuo daugiau žodžių“, – apie projekto užuomazgas pasakoja JK lietuvė.
Projektas pradėtas kurti praėjusį pavasarį, tuo metu į jį įsitraukė ir penkių šalių lituanistinės mokyklos: Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.
Mokyklų atstovai atrinko 600 dažnai kasdienėse gyvenimo situacijose vartojamų lietuviškų žodžių – jų pagrindu buvo sudaryta 1 115 interaktyvių užduočių, suskirstytų į tris lygius. Užduočių turinys buvo išverstas į penkias užsienio kalbas: anglų, italų, ispanų, norvegų, prancūzų.
„Žodžiai užduotims buvo atrinkti labai atsakingai. Su partneriais dirbome ir analizavome. Tai turėjo būti reikalingi žodžiai, vengėme žodžių, kurių vaikas neturės galimybės pasakyti arba kuriuos skaitydamas knygas ras gal tik vieną kitą kartą. Mūsų tikslas buvo, kad tai būtų naudingi, šnekamajai kalbai būtini žodžiai“, – pabrėžia G. Ulevičiūtė.
Projekte dalyvavusių lituanistinių mokyklų mokiniai užduotis ėmė spręsti rugsėjį, prasidėjus mokslo metams, ir pusantro mėnesio praktikavosi, o lapkričio pabaigoje prasidėjo baigiamasis projekto etapas – olimpiada. Jai užduotis mokytojai kūrė susitikę Ispanijoje lapkričio pabaigoje (iki tol susitikimai vyko virtualiai). Anot G. Ulevičitės, galimybė susitikti ir dirbti kartu gyvai daug motyvacijos suteikė ir projekte dalyvavusiems mokytojams.
„Gyvo susitikimo metu išryškėjo virtualių lituanistinių mokyklų mokytojų poreikis tobulinti kompiuterinio raštingumo, darbo komandoje įgūdžius. Pamatėme, kad susitikti gyvai yra labai naudinga, nes galima reflektuoti, [projektą] auginti, tobulinti ir toliau bendradarbiauti. Visi atvykę partneriai labai džiaugėsi galimybe pasimokyti vieniems iš kitų ir sukurti produktą, kuris realiai bus naudingas“, – pabrėžia G. Ulevičiūtė.
Paskelbta 30 laimėtojų
Baigiamasis olimpiados etapas vyko lapkričio 30–gruodžio 8 d., per projekte dalyvavusių mokyklų pamokas. Visą savaitę varžėsi 390 mokinių iš 11 lituanistinių mokyklų: JK virtualios lituanistinės mokyklos „Banga“, Portsmuto lituanistinės ugdymo studijos „Jūra“, Braitono lituanistinės mokyklos „Jūra“, Bognor Ridžiso lituanistinės mokyklos „Jūra“ (visos – JK), virtualios lituanistinės menės „Raidė“, lituanistinės mokyklos „Gintaras“, „MiLiT Studio“, „Ąžuolėlis“ (visos – Norvegijoje), Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos, Ispanijos lituanistinės mokyklos „Švyturys“, Prancūzijos lituanistinės mokyklos „Dialogai“.
Galiausiai buvo paskelbti ir 30 laimėtojų trijose kategorijose. Pasak G. Ulevičiūtės, nors varžymosi ir nugalėjimo aspektas dažnai motyvuoja vaikus, iš tikrųjų laimėtojai yra visi, kas šiame projekte dalyvavo ir išmoko naujų žodžių.
„Pagrindinis olimpiados uždavinys buvo, kad kiekvienas joje dalyvaujantis mokinys taptų laimėtoju pats sau. Jei vaikas, visiškai nemokantis lietuvių kalbos, per pasiruošimą olimpiadai išmoks 50–100 žodžių – tai jau yra jo asmeninė pergalė. Kitas, kuris galbūt puikiai kalba lietuviškai, praplės savo žodyną naujais žodžiais – tai vėl asmeninė jo sėkmė. Dėl to nesiekėme, kad laimėtų kuri nors mokykla ar mokytojas ir jo mokiniai, mūsų pagrindinis tikslas – kad dalyvautų kuo daugiau mokinių ir kiekvienas jų iš šio projekto išsineštų gerą bagažą žodžių“, – paaiškina G. Ulevičiūtė.
Pasak jos, projektas yra naudingas vaikams ir mokytojams dėl kelių aspektų.
„Olimpiada moko ne tik žodžių, bet ir susikaupimo, kantrybės, saviugdos. Tai kompleksinis procesas – tiek mokiniai labai daug išmoksta, tiek ir mokytojai. Pagrindinis dalykas buvo praturtinti žodyną, taip pat sukurti interaktyvių priemonių, kurios aprėptų būtent neformaliojo lituanistinio švietimo integruotą programą, skatinti partnerystę tarp pasaulinių lituanistinių mokyklų ir vaikų motyvaciją“, – projekto tikslus mini JK lietuvė.
Mokytoja pastebėjo didelį savo ugdomų vaikų susidomėjimą ir norą užduotis spręsti ir toliau.
„Didžiausias džiaugsmas yra tai, kad patys vaikai klausia: „Ar bus dar? Kada prasidės antras turas?“ Domisi labai įvairaus amžiaus vaikai – ne tik mažiukai, bet ir paaugliai. Vadinasi, jiems tai buvo smagu. Mano įsitikinimu, lituanistinė mokykla turi būti vieta, kur yra smagu. Aišku, turi duoti ir naudos. Olimpiada yra puikus pavyzdys, kai yra ir smagu, ir naudinga“, – paaiškina G. Ulevičiūtė.
Tęsti ir tobulinti projektą nori ir prie jo kūrimo prisidėjusių lituanistinių mokyklų atstovai.
„Norime, kad šitas projektas būtų tęstinis ir daugiametis, kad tai, ką jau padarėme, būtų tik graži pradžia. Sukurtas turinys gali būti koreguojamas, tobulinamas. Jau organizuodami patį finalą stengėmės atliepti specialiųjų poreikių turinčių vaikų poreikius, atkreipėme dėmesį į šriftą, piešinius, naudojamus vizualus, bet visada yra ką tobulinti. Projektas turėtų būti tęstinis, nes jo sukuriama nauda yra labai didelė“, – apie ateities planus pasakoja G. Ulevičiūtė.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Projektas „Pasaulio Lietuva“.
