Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei mėnesį, svarbu nenuleisti rankų ir toliau padėti ukrainiečiams, sako JAV lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo pirmininkė Austėja Sruoga. Ką gali padaryti svetur gyvenantys lietuviai? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagalba ukrainiečius pasiektų kuo operatyviau?
Apie tai ketvirtadienį specialioje nuotolinėje pilietybė.lt transliacijoje JAV lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo pirmininkę Austėją Sruogą ir Londono Sičio lietuvių profesionalų klubo narę Vilmą Green kalbino vienas iš pilietybė.lt įkūrėjų Rimvydas Baltaduonis.
A. Sruoga pabrėžė, kad pagalbos Ukrainai reikėjo, reikia ir reikės toliau. Anot jos, todėl svarbu nenustoti veikti.
„Dabar jau girdėjau, kad galbūt vyksta susitarimai ir karas gali būti pristabdytas. Bet visi suprantame, kad net ir tų susitarimų procesas bus ilgas ir žiūrint į tai, kas vyksta, kaip viskas yra sugriauta ir kokia ten sunki humanitarinė padėtis, tos pagalbos tikrai reikės.
Siūlyčiau nenuleisti rankų ir atvirkščiai – jei dar nieko nepradėjote daryti, prisidėti. Nereikia vertinti dideliais mastais. Kiekvienas darbas, kad ir nedidelis, kažkam padeda“, – kalbėjo JAV lietuvė.
Ji atkreipė dėmesį, kad renkant paramą verčiau nesiblaškyti ir išsirinkti keletą konkrečių priemonių ar daiktų, kuriuos norite surinkti.
„Kasdien gauname po 2–3 didelius sąrašus ir yra sudėtinga viską atrinkti, ypač, kur yra medikamentai. Pavyzdžiui, pasirinkome miegmaišius. Paskelbėme, kad žmonės gali jų nupirkti internetu, pasirinkome tašką, kur galėjo juos atsiųsti. Žmonės visoje Amerikoje užsakinėjo ir viską siuntė mums į vieną vietą.
Tai yra labai patogu, nes žmonėms nereikia vežti, o mums nereikia gavus po kelis miegmaišius galvoti, kaip juos nuvežti kitur. Tai pasiteisino ir surinkome visą sandėlį“, – patirtimi dalijosi A. Sruoga.
Pašnekovė pasakojo, kad pavyko rasti ukrainiečių logistikos kompaniją, kuri jau užsiėmė didelių paramos kiekių siuntimu. Jie sutiko patys atvykti pasiimti lietuvių surinktų miegmaišių ir pasirūpino siuntimu. Šiuo metu JAV lietuvių bendruomenė rengiasi pirkti ir į Ukrainą siųsti karinių batų.
A. Sruoga pažymėjo, kad matant gausybę organizacijų ir iniciatyvų gali būti sunku pasirinkti, kaip padėti Ukrainai. Vienas iš būdų, pasak tautietės, yra suvesti lėšas surinkusius žmones su tais, kurie gali pasiūlyti reikalingas priemones.
„Jeigu žinote, kur jūsų šalyje parduodamos, pavyzdžiui, neperšaunamos liemenės, tokiu atveju užtenka supažindinti žmones. Taip mes šitoje srityje labai daug dirbame“, – kalbėjo JAV lietuvių bendruomenės atstovė.
Lietuvių Londono profesionalų klubo narė Vilma Green dalijosi konkrečiu pavyzdžiu, kuris parodė ne tik geranoriškumą, bet ir lietuvių gebėjimą susivienyti. Pašnekovė pasakojo, kad vieno Lietuvoje esančio tautiečio Martyno iniciatyva išsibarstę po pasaulį lietuviai susijungė į komandą ir vaikų ligoninei Melnickyje nupirko greitosios pagalbos automobilį specialioms misijoms – reikėjo, kad mašina galėtų važiuoti sunkiau išvažiuojamais keliais, kad būtų galimybė ją apšarvuoti.
„Dabar tas automobilis yra Lietuvoje, į jį kraunamos paaukotos medicinos priemonės. Taip pat sugebėjome nupirkti tris defibriliatorius, dar sužinojome, kad reikia ventiliatorių.
Pasirodo, kad yra daug ankstukų, kuriems reikia pagalbos su kvėpavimu. Toliau renkame pinigus, kad surinktume ventiliatoriui, kuris tiktų patiems mažiausiems“, – sakė V. Green.
Paklausus, kokių klaidų reikėtų vengti organizuojant paramą Ukrainai, ji pirmiausia pabrėžė, jog verčiau sujungti jėgas, negu imtis iniciatyvos vienam.
„Mes iškart susijungėme su lenkais ir ukrainiečiais JK, žinojome, kad jie bus patys aktyviausi. Tas susikooperavimas yra labai svarbu, nes visas tinklas yra stipresnis nei pavieniai žmonės. Jei kas nors iš Lietuvos nori susisiekti su britais, geriau tai daryti per lietuvius, kurie gyvena Britanijoje.
Mes jau per kitus projektus pamatėme, kokių kultūrinių skirtumų yra ir kartais lietuviškas emocingas tiesmukumas gali sutrukdyti bendrauti su diplomatiškais britais. Britai yra tikrai dosnūs ir čia surenkami dideli pinigai humanitarinei pagalbai, negalime skųstis, bet reikia žinoti, kaip prie jų prieiti“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Ji taip pat ragina prieš imantis organizuoti labdarą daiktais ar priemonėmis, tiksliai išsiaiškinti, ko reikia konkrečiai ligoninei, kitai įstaigai ar žmonėms, kuriems ketinate rinkti paramą. Taip galima išvengti neitin reikalingų daiktų surinkimo, kuriems išrūšiuoti vėliau tenka skirti laiką.
A. Sruoga atkreipė dėmesį, kad Europoje yra iniciatyvų, kai, pavyzdžiui, kartą per savaitę važiuojama tiesiai į Ukrainą ir pristatoma paramą tiesiai į karštuosius taškus. Jos teigimu, organizuojant ar prisidedant prie tokių iniciatyvų, pagalba Ukrainoje esančius žmones gali pasiekti greičiau.
„Pasienyje su Ukraina stovi sunkvežimių eilės ir neaišku, kada jos įvažiuos. Manau, kad šiandien verta pirkti reikiamas priemones mažesniais kiekiais, dėti į autobusiukus ir vežti kartą per savaitę iš trijų skirtingų vietų į tris skirtingas vietas – taip šimtą kartų greičiau ir efektyviau“, – įsitikinusi JAV lietuvių bendruomenės narė.
Ji pridūrė, kad organizuojant paramą svarbu tinkamai paruošti informaciją, kurią pateiksite žmonėmis ir vis pranešti, kaip klostosi procesas.
„Jeigu kažką padarai, reikia tą pranešti. Kai žmonės pamato, kad vyksta tam tikra veikla, tada prie to prisideda. Pavyzdžiui, kai pradėjome rinkti finansus, viskas judėjo po truputį. Buvome surinkę gal 10 tūkst. dolerių per savaitę, o kai pradėjo eiti daiktai, kai pradėjome rodyti, kad miegmašiai atkeliavo, kad juos supakavome, išsiuntėme, ir visa kita pradėjo eiti paraleliai, jau ir 30 tūkst. dolerių surinkome“, – pastebėjimais dalijosi A. Sruoga.
Visas pilietybė.lt bendrakūrėjo R. Baltaduonio pokalbis su pagalbą ukrainiečiams organizuojančių lietuvių bendruomenių JAV ir JK atstovėmis – vaizdo įraše.
