Daugiau nei dešimtmetį Kanadoje gyvenusi ir šeimą sukūrusi Monika Allard grįžo į Lietuvą. Ji tikina, kad po mokslų išvykusi pasisvečiuoti pas draugę nesitikėjo, kad galiausiai pasiliks gyventi Kanadoje. „Užsisvečiavau ir į Lietuvą negrįžau beveik 7-erius metus“, – sako į gimtąjį miestą parvykusi palangiškė.
Kanadietiškų ir lietuviškų vestuvių skirtumai
M. Allard sako, kad prieš kelionę pas svetur gyvenančią draugę ji nesitikėjo, kad jai taip patiks Kanada. Šioje šalyje moteris susipažino ir su savo būsimu vyru. Ji sako pastebinti, kad kanadiečių gyvenimo būdas panašus į amerikiečių.
„Tie, kurie lankėsi Amerikoje ar Kanadoje, ar vienoje iš šių šalių, galėtų su manimi sutikti, kad jos dažnai yra vadinamos šalimis dvynėmis. Tai tikrai turi būti labai daug panašumų“, – LRT RADIJO laidoje „10–12“ sako lietuvė.
Prisimindama pirmuosius metus Kanadoje ji pasakoja, kad šalyje nėra lengva įsidarbinti, mat darbuotojai turi atitikti tam tikrus kriterijus. „Jeigu turi labai gerų anglų kalbos žinių, pasitiki savimi, turi didelį užsidegimą ir motyvaciją, tada manau, kad tikrai įmanoma greitai įsidarbinti. Tai lemia labai daug faktorių“, – sako Kanadoje gyvenusi lietuvė.
Kanadoje Monika dirbo vestuvių organizavimo srityje. Moteris sako, kad ji net ir negalėtų suplanuoti vestuvių Lietuvoje, mat itin skiriasi šalių gyventojų biudžetas, šalių vestuvių tradicijos.
Lygindama lietuviškų ir kanadietiškų vestuvių bruožus palangiškė neslepia, kad per kanadietiškas vestuves daugiau dėmesio skiriama linksmybėms, o ne tradicijai.
„Kanada yra didelė imigrantų šalis. Tai reiškia, kad vestuvės labai dažnai būdavo ir ne kanadiečių, o imigrantų. (...) Kanadiečių vestuvėse teko dalyvauti ne vieną kartą. Jos yra orientuotos ne į dideles religines tradicijas ar paslėptas tradicijas, bet labiau į pačią šventę ir jos linksmumą. Kuo linksmesnė šventė, tuo kanadiškesnė“, – juokiasi moteris.
Vyras Lietuvą laikė kaimu
Trejus metus gimtojoje Palangoje gyvenanti moteris pasakoja, kad dažnai jos gyvenime spontaniški sprendimai virsta ilgalaikiais. Kanadoje ji susipažino su savo būsimu vyru, o dabar kartu augina 3 vaikus Lietuvoje.
Atvykęs į Lietuvą Monikos vyras pakeitė nuomonę apie šalį ir atsiėmė visus juokėlius. „Dažnai juokaudavo, kad Lietuva toks kaimas, kad dar su karietomis, su arkliais važinėjate. Ir čia Viduramžiai, ir čia trečioji šalis, bet kai pirmą kartą nusileidome, jis pamatė, kokia Lietuva ir Europa graži“, – prisimena lietuvė.
Moteris sako, kad Europa jam buvo kažkas naujo, o Lietuva dar ypatingesnė šalis. „Vyras neplanavo pasilikti Lietuvoje, bet jis žinojo, kad galbūt pasiliksime. (...) Jis pamatė, kokia graži yra Lietuva ir Europa. Vyras sakė, kad tikrai nesitikėjo, jog čia yra taip gražu ir tvarkinga“, – prisimena lietuvė.
Moteris neslepia, kad pirmieji metai gimtojoje šalyje šeimai buvo sudėtingi. Šeimai atvykus iš Kanados į Lietuvą, vaikai nekalbėjo lietuviškai, dėl COVID-19 pandemijos negalėjo eiti į mokyklą, todėl pamokos vyko nuotoliu.
„Anglų kalbos barjeras buvo labai didelis. Pirmieji metai buvo didelis iššūkis, buvo daug diskusijų, daug ašarų, pokalbių, streso“, – prisimena M. Allard.
Moteris sako, kad galiausiai šeimai pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus. „Mano vaikai šiuo metu labai puikiai kalba lietuviškai“, – sako pašnekovė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
