„Aš mielai dirbu mokytoja“, – sako Vokietijoje įsikūrusios Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Sattler. Jau 20 metų čia dirbanti tautietė dėsto vokiečių kalbą lietuvių vaikams. Moteris pasakoja apie šią profesiją svajojusi nuo pat mažens ir iki šiol šio sprendimo nepasigailėjusi. „Su vaikais aš ir pati išlieku jauna“, – atvirauja ji.
„Jau 20 metų, praleistų šioje gražioje istorinėje mokykloje“, – pokalbį su LRT RADIJU pradeda I. Sattler. Per tuos metus, pasak jos, būta visko – ir džiugių, ir liūdnų akimirkų, tačiau laikas išties prabėgo labai greitai.
Dar tiek pat metų tautietė pedagoge pradirbo Lietuvoje. Vokiečių kalba ją traukė nuo pat mažens, o mokytojo darbas – ir savotiška jos šeimos tradicija: šį darbą dirbo ir I. Sattler mama, ir tebedirba sesuo.
„Aš 5 klasėje (...) parašiau: būsiu vokiečių kalbos mokytoja. Tai buvo neįmanomi dalykai anais laikais, kadangi užsienio kalbos nebuvo populiarios. Bet aš nuo 5 klasės labai domėjausi, mokiausi vokiečių kalbos ir (...) man pavyko“, – atskleidžia moteris.
Bet kuo gi ją sužavėjo pedagogika? Kodėl ji netapo, pavyzdžiui, vokiečių kalbos vertėja? Vokietijos lietuvė sako – kadaise dirbo ir tokį darbą, tačiau buvimas mokykloje yra visai kas kita.
„Su vaikais tu visada lieki jaunas. (...) Mūsų mokykloje vaikai yra tikrai labai šaunūs, (...) tikrai labai motyvuoti ir išlaiko brandos egzaminus labai gerai. (...) Tiesiog malonu eiti į klasę, dirbti. Tu stengiesi tobulėti, stengiesi žinoti, kokia muzika, kokios knygos populiarios, tu turi mokėti dirbti kompiuteriu, žinoti jų žaidimus. Taip išlieki jaunas“, – pasakoja I. Sattler.
Vokietijoje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija, pasak jos, nedidelė – čia šiuo metu mokosi 172 mokiniai, tarp jų lietuvių kilmės – per 70. Gausu šioje mokykloje ir kitų tautybių vaikų – lenkų, italų, ispanų ir, žinoma, vokiečių. Kadangi gimnazijoje mokinių nėra daug, lietuvė džiaugiasi galinti su jais užmegzti glaudų ryšį.
„Mes dirbame kitokiomis sąlygomis, mes atsirenkame vaikus. Jeigu dirbi valstybinėje mokykloje, kurioje yra 1200–1600 vaikų, yra didelis skirtumas. Pas mus kartais ateina vaikai iš didelių aplinkinių mokyklų (...) ir sako: va, aš pagaliau nesu numeriukas, o turiu vardą“, – teigia gimnazijos direktorės pavaduotoja.
Kaip pažymi Vokietijos lietuvė, jos mokykla ne vienu atžvilgiu skiriasi nuo kitų šios šalies ar Lietuvos ugdymo įstaigų. Vienas iš tokių skirtumų – tai, jog čia vaikai brandos egzaminus laiko ir vidurinį išsilavinimą gauna po 13 klasių. I. Sattler teigimu, dėl to programa vaikams nėra tokia įtempta.
„2014 m. mes vėl grįžome prie devynmetės mokymo sistemos. (...) Iki 2014 m. tėvai buvo parašę prašymą, kad mokslas truktų 8-erius metus ir vaikai baigtų mokyklą po 12 klasių, bet paskui pasižiūrėjo, kad labai didelės programos, labai sunku pasidarė, labai daug popietinių pamokų ir vėl tėvai kreipėsi į ministeriją, kad sugrįžtume prie 9-erių metų mokymosi sistemos“, – paaiškina LRT RADIJO pašnekovė.
Vasario 16-osios gimnazijoje, kaip ir kitose to krašto mokyklose, mokiniai privalo laikyti tiek matematikos, tiek ir vokiečių kalbos brandos egzaminus. Visgi, priduria tautietė, ši gimnazija visoje Europoje išskirtinė dėl savo lituanistinės programos.
„Mūsų gimnazija yra unikali tuo, kad mes turime tokį nedidelį brangakmenį – lituanistinę programą, kurią remia Lietuva. Vaikai, atėję pas mus, gali mokytis lietuvių kalbos ir literatūros nuo 5 klasės, 13 klasėje (...) vaikai gali laikyti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą“, – sako I. Sattler.
Kadangi galimybės lietuvių kalbos mokytis čia sudaromos ir vokiečių kilmės vaikams, ne vienas iš jų gimnaziją baigia galėdamas neblogai susikalbėti lietuviškai.
„Tikrai pramoksta, kai kurie gal nevisiškai gerai, bet vis tiek šiek tiek supranta. (...) Dabar turėjome tokią didelę šventę – Europos kultūros dienas. Ėjo vokiečiai vaikai ir sveikino lietuvius lietuviškai. Tai buvo labai gražu ir malonu“, – dalijasi moteris.
Įdomu ir tai, jog Vasario 16-osios gimnazija yra krikščioniška, tikybos pamokos čia privalomos visus mokymosi metus, o po 13 klasės netgi galima rinktis laikyti šio dalyko egzaminą.
„Pas mus visi, kurie ateina, jau per priėmimo pokalbius žino, kad reikės lankyti tikybos pamokas. (...) Iki 10 klasės mokiniai lanko tik katalikų pamokas, (...) o nuo 11 klasės vaikai jau yra skirstomi: gali pasirinkti katalikų arba evangelikų tikybą“, – tvirtina vokiečių kalbos mokytoja.
Lietuvė džiaugiasi, jog gimnazijoje mokiniai turi daug galimybių save išreikšti: yra šokių būrelių, ansamblis, katalikiško jaunimo grupė, piešimo būrelis, taip pat galima papildomai mokytis programavimo. Tuo jie gali užsiimti tiek po pamokų, tiek savaitgaliais, jeigu neišvažiuoja namo ir lieka mokyklos bendrabutyje.
„Mes turime taip pat krepšinio būrelį, kurį siūlome vaikams lietuviams. Jiems tai labai įdomu, nes aplinkui daugiausiai yra futbolo klubų. Futbolas Vokietijoje daug populiaresnis už krepšinį, todėl krepšinį siūlome mes“, – teigia I. Sattler.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
