Istorijos

2020.03.12 10:30

Nutylėta „Lituanicos“ legendos pusė: ar Darius ir Girėnas taptų herojais ir šiandien?

Prieš 87-erius metus skrydžiu per Atlantą legendiniu „Lituanicos“ lėktuvu išgarsėję Amerikos lietuviai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, atrodo, amžiams įsirėžė į mūsų šalies istoriją ir viso pasaulio lietuvių sąmonę. Archyvų dokumentuose ir knygų puslapiuose išlikusios skrydžio detalės atskleidžia ir kiek netikėtą bei šiandien daugeliui sunkiai suprantamą istorijos pusę. LRT.lt kalbinti ekspertai įsitikinę, kad, net ir prabėgus daugybei metų ir įvertinus naujus faktus, nenuneigiami išlieka keli svarbūs aspektai.

LRT LITUANICOS vardu pavadintas pasaulio lietuviams transliuojantis televizijos kanalas. Nuo šiol užsienio lietuviai svarbiausias Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės naujienas galės susižinoti specialiai jiems skirtoje LITUANICA pavadintoje informacinėje platformoje LRT.lt portale.

Kodėl legendomis apipintas skrydis tapo viso pasaulio lietuvius įkvepiančiu simboliu? Kodėl mus vienija žodis LITUANICA? Kaip šiandien mokslininkai žiūri į tragedija pasibaigusį žygdarbį?

Didelė nuovargio kaina

1933 m. liepos 15 d., sumanę perskristi Atlanto vandenyną ir pasiekti Kauną, patyrę lakūnai S. Darius ir S. Girėnas leidosi į iki tol dar nepatirtą žygį. Sėkmingai pakilę iš Niujorko ir įveikę du kelionės etapus, Kauno jie taip ir nepasiekė. Lėktuvas sudužo tuometinės Vokietijos teritorijoje buvusiame Soldine (dabar – Lenkija), abu lietuviai žuvo. Iki tikslo jiems tebuvo likę vos 650 km.

Netrukus šią istoriją apgaubė mitai, o S. Darius ir S. Girėnas tapo tikrais Lietuvos herojais. Jų pavardės įrašytos ne tik į istorijos vadovėlius, išleista pašto ženklų serija, sukurti filmai, pilotų atvaizdai atsidūrė ir ant dešimties litų kupiūrų, bet ir sukurta ne viena legenda, kuri vėliau buvo paneigta. Kita vertus, du drąsos nestokoję lietuviai tapo simboliu ir padėjo mobilizuoti bei įkvėpti tautą.

Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Nerijus Šepetys, anot jo, kaip ir daugelyje praeities istorijų, kalbant apie „Lituanicą”, reikėtų atskirti pačius įvykius ir tai, kas buvo pasakojama ir vaizduojama vėliau.

„Tikroji asmenybė čia buvo S. Darius. Įdomi ir visa ta jaunųjų aviacijos karininkų karta, vėliau aktyviai dalyvavusi kuriant mitus. Jie verti atskiro dėmesio. Pats S. Girėnas nebuvo tokia ryški asmenybė, o štai jo kolega S. Darius – visuomeninis aktyvistas, sportininkas, aktyviai veikęs ir prieš demokratinę valdžią nukreiptame 1926 m. perversme”, – pasakojo dėstytojas.

N. Šepetys taip pat įsitikinęs, kad labai svarbu atskirti pačius įvykius, kiek juos galime pažinti, bei vėlesnius jų nupasakojimus. Žmonių sąmonėje istorijos ir pasakojimai dažnai būna susipynę. Dabar jau žinoma, kad tuo metu Vokietiją valdęs nacionalsocialistinis režimas su šia tragedija neturėjo nieko bendro ir lėktuvo naciai nenumušė, kaip buvo kalbama anksčiau.

„Tačiau žmonių sąmonėje „Lituanica” jau neatsiejamai susijusi su katastrofos vieta ir įsitikinusiųjų šios legendos pagrįstumu nemažėja. Telieka neprarasti kantrybės ir tęsti faktais grįstą švietimą.

Taip pat svarbu pastebėti ir pozityvius pokyčius, kuriems turėjo įtakos dėmesys šiai katastrofai. Vis daugiau žmonių ėmė domėtis oreivyste, technologijomis, pažanga, modernizacija, o ir oro susisiekimas Lietuvoje tapo vis labiau įprastas. Ta pati įmonė, kuri pasirūpino lakūnų palaikų pergabenimu į Kauną, vykdė reguliarius skrydžius iš Berlyno į Maskvą su sustojimu ir Kaune”, – kalbėjo pašnekovas.

Amerikietiška svajonė?

Amerikoje gimusi skrydžio idėja buvo ypač būdinga šios šalies dvasiai ir apie drąsą, norą pirmauti, skristi ir laisvę skelbiančiai ideologijai. Istorikai pabrėžia, kad lakūnai turėjo ir ryškų sportinį interesą pasiekti savo tikslą, o tai, kad jie gyveno karo laiku, galėjo lemti ir kitokį santykį su mirties grėsme bei realiu pavojumi.

„Ši istorija žmones mobilizavo, sutelkė, suteikė stiprų vienybės jausmą, o tai labai svarbu. „Lituanicos“ simbolis susijęs su šiais jausmais. Tik reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad idėja gimė Amerikoje, o Lietuva čia atsiranda kiek vėliau.

Buvo pasirašyta sutartis, o šį žygį lakūnai traktavo ne vien kaip simbolinį, bet ir kaip potencialų finansinį kapitalą, todėl nereikėtų visko taip romantizuoti. Juolab kad ir nesėkmei įtakos turėjo ne tik prastos oro sąlygos, bet ir nepakankamas lakūnų techninis ir fizinis pasirengimas.

Bet kokį dalyką iš praeities galime padaryti idealizuotą ir mįslingą. Ypač jei tai susiję su tokia tragiška ir ankstyva žūtimi. Dabar nebėra madinga idealizuoti skrydžių lėktuvais ir apskritai heroizmo ieškoma visai kituose dalykuose, bet anuomet S. Darius ir S. Girėnas įkvėpė nemažai jaunų žmonių nebijoti, įkvėpė būti drąsius. Tokio tipo heroizmui stiprėti to meto Lietuvoje buvo ypač palankios sąlygos.

Vėliau visa istorija buvo pateikta taip, kaip buvo paranku iš pradžių A. Smetonos režimui, vėliau – Sovietų Sąjungos valdžiai. Iš dalies tai buvo daroma taikantis prie žmonių nuotaikų ir siekiant konkrečių politinių tikslų. Bet ne mažiau svarbu už romantizuotus ar idealizuotus pasakojimus yra tikslus istorinis įvertinimas.

Juk kalbame apie skrydį, kuris nebuvo nei iki galo legalus, nei gerai parengtas. Šiandien sakytume, kad jokia draudimo bendrovė tokios avantiūros nesutiktų apdrausti“, – savo mintimis dalijosi VU docentas N. Šepetys.

Iškraipė faktus

Vėliau, sovietmečiu, iškraipyta istorija buvo pasitelkta propagandai, o žmonių sąmonėje paliko neatsakytų klausimų. Nors nemažai faktų patvirtinti, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Erika Kisieliūtė pripažįsta, kad vis dar išgirsta klausimų apie mirties aplinkybes ir muziejuje saugomą lėktuvą.

Po tragedijos miške išlikę lietuvių lakūnų daiktai – nuo pasų iki gertuvės ar pieštukų dėklo – dažnai sulaukia norinčių juos apžiūrėti lankytojų. Didžioji dalis eksponatų netrukus po tragedijos pateko į muziejų ir tik kai kurie asmeniniai lakūnų daiktai atiduoti jų artimiesiems. Tačiau didžiausio susidomėjimo vis dėlto sulaukia pati „Lituanica“.

Tiesa, ne visos lėktuvo sparnus ir korpusą dengusios drobės atsidūrė muziejaus fonduose ir ekspozicijose. Iš karto po katastrofos smalsūs vietos gyventojai, gyvenę netoli Soldino apylinkių, kur įvyko nelaimė, pasisavino kai kurias lėktuvo detales. Vėliau jie buvo prašomi grąžinti tai, ką paėmė tarsi suvenyrus, tačiau Lietuvai ne viską pavyko atgauti.

„Atrodo, kad S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio istorija mums įsirėžė į atmintį kaip tautiškumą simbolizuojantis faktas, bet vis dar išgirstame klausimų, ar muziejuje eksponuojamos lėktuvo nuolaužos yra originalios ir kas iš tiesų nutiko lakūnams. Tai rodo, kad žmonės žino ne viską, o kai ką tiesiog prisimena iš nuogirdų.

Šio skrydžio reikšmė ir svarba beveik nepakito prabėgus visiems šiems metams. Galbūt pasikeitė tai, kad vyresnioji karta su ypatinga pagarba, susižavėjimu ir nuostaba vertino pilotus bei skrydį, o kartais net idealizuodavo šią istoriją bei pilotus laikydavo vienais iš svarbiausių herojų Lietuvos istorijoje.

Amžininkai jautriau ir asmeniškiau išgyveno įvykį. Šiuolaikinė karta į tai žiūri kaip į istorinį faktą ir vertina S. Dariaus ir S. Girėno pasiektus rezultatus bei Lietuvos vardo garsinimą.

„Lituanicos“ skrydis buvo įrašytas kaip vienas tiksliausių pagal numatytą maršrutą. Negana to, lakūnai pirmą kartą per Atlantą iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą skraidino oro paštą. Daugiau nei 900 laiškų buvo rasti lėktuve, kelis iš jų pristatome muziejuje“, – LRT.lt kalbėjo muziejaus atstovė.

Prilygsta skrydžiui į kosmosą

Aviacijoje neabejotiną proveržį sukėlę S. Darius ir S. Girėnas legenda tapusiam skrydžiui ruošėsi atsakingai. Apie tai užsimena VGTU Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Bronius Merkys. Jo teigimu, iš Lietuvos kilę lakūnai ne tik tinkamai pasirinko lėktuvą, bet ir daug laiko skyrė treniruotėms, navigacijai nustatyti.

„Jie buvo neblogai pasirengę skrydžiui patys ir tinkamai parengę tam lėktuvą, todėl turėjo realią galimybę sėkmingai pasiekti užsibrėžtą tikslą. Vertinant iš techninės pusės, sprendimai buvo geri.

Lėktuvas „Bellanca CH-300 Pacemaker“ pasižymėjo patikimumu ir turėjo geras modifikavimo pritaikant tolimiems skrydžiams galimybes.

Žinoma, tuo metu rinkoje jau buvo lėktuvų, pasižyminčių geresnėmis skrydžio savybėmis, labiau tinkančių transatlantiniams skrydžiams, tačiau pasirinkto tipo lėktuvą nesunkiai buvo galima modifikuoti – įrengti papildomus degalų bakus, pailginti sparną ir uždėti papildomus variklio, spyrių bei ratų gaubtus“, – techninę skrydžio pusę vertino ekspertas.

„Lituanicos“ skrydis pagal tuometines aviacijos galimybes, sudėtingumą ir rizikas ekspertų prilyginamas šiuolaikiniam pilotuojamam skrydžiui į kosmosą. Šiandien žmonės dažniau skraido į kosmosą, nei 1933 m. lėktuvais perskrisdavo Atlanto vandenyną. Skrydžiai daug ilgesniais maršrutais be nutūpimo dabar prieinami visiems žmonėms ir nelaikomi sudėtingais.

Lėktuvai tapo daug patikimesni, greitesni, minimaliai priklausomi nuo meteorologinių sąlygų. Aviacija pasiekė neturinčius precedento saugos rodiklius.

Pasak lektoriaus, S. Dariaus ir S. Girėno laikais lakūnas turėjo būti drąsus, mirties nebijantis žmogus, suprantantis itin didelę riziką, o štai šiuolaikinė aviacija yra pripažinta pačia saugiausia transporto rūšimi. Tikimybė žūti lėktuvo avarijoje tūkstančius kartų mažesnė nei tikimybė žūti važiuojant automobiliu ar keliaujant kitokia transporto priemone.

„Vidutinis „Lituanicos“ skrydžio greitis nesiekė 200 km/h. Reaktyvinius variklius turintys šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai skraido beveik 900 km/h vidutiniu greičiu naudodami tikslias palydovinės navigacijos sistemas.

Dabar lėktuvų valdymas labai automatizuotas – didžiąją dalį šiuolaikinio komercinio lėktuvo skrydžio laiko įgula tik kontroliuoja, kaip automatizuotos sistemos valdo lėktuvą.

Nors Dariaus ir Girėno laikais aviacijoje jau buvo naudojami autopilotai, palengvinantys įgulų darbą ilgo skrydžio metu, tačiau dėl itin didelės kainos ir didelės masės autopilotas šio lėktuvo įgulai nebuvo prieinamas “, – sakė B. Merkys.

Visi kalbinti pašnekovai sutinka, kad praėję metai ir besikeitusios valdymo sistemos keitė požiūrį į herojus. Neabejojama tik dėl vieno – drąsus skrydis tapo viso pasaulio lietuvius vienijančiu simboliu ir parodė, kad sau galima išsikelti ir kur kas drąsesnius tikslus. Tokią idėją iki šiol simbolizuoja ir Kaune eksponuojamos garsiosios „Lituanicos“ nuolaužos.

Kviečiame prisijungti prie „Aš – Lietuvos ambasadorius“ iniciatyvos! Atsisiųskite specialų ženkliuką, nusifotografuokite su juo ir nuotrauką su trumpu aprašymu, koks Lietuvos ambasadorius esate ir kokia jūsų gyvenimo užsienyje istorija, atsiųskite el. paštu lituanica@lrt.lt. Tapkite mūsų pasakojimų apie Lietuvos ambasadorius herojumi! Ženkliuką atsisiųsti galite ČIA.