Dirbtinio intelekto (DI) įrankiams populiarėjant, reikia vis daugiau infrastruktūros, užtikrinančios sklandų jų veikimą. Todėl Europoje sparčiai daugėja duomenų centrų projektų, žadančių milijardines investicijas ir naujas darbo vietas. Tačiau ekonominę naudą vis dažniau užgožia aplinkosaugos klausimai. Keliolikoje Europos šalių vyko protestai, kuriais reikalaujama laikinai stabdyti duomenų centrų plėtrą.
Daug dėmesio sulaukė Suomija, kur dėl planuojamų „Google“ duomenų centrų statybų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešta, kad bendrovė neteisėtai iškirto maždaug 400 tūkstančių medžių.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Duomenų centrams reikia daug energijos
Net ir trumpa užklausa DI sunaudoja išteklių. Paklausus „Google“ modelio „Gemini“, kiek jų reikia vienai užklausai, šis atsako, kad maždaug tiek energijos, kiek šviesos diodų lemputei šviesti kelias minutes, ir maždaug vieno gurkšnio vandens, naudojamo sistemoms aušinti. Sudėtingesnės užklausos pareikalautų daugiau išteklių.
Kaip atrodo duomenų centrai, kuriuose apdorojamos tokios užklausos, ir ko reikia jiems veikti, pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas.
„Duomenų centras vienareikšmiškai yra nauja infrastruktūros kryptis. Jame yra skaičiavimo galimybės ir resursai, į kuriuos šiandien labiausiai liejami pinigai. Viduje, kad suprastumėte, tai yra kaip baldų spintos, tik jose sudėti serveriai arba kompiuteriai“, – aiškina jis.
Šioms serverių spintoms reikia daug elektros energijos, o veikiančią įrangą būtina nuolat vėsinti.
„Dabar, kadangi pas mus atsirado grafinių procesorių, vadinamų GPU, kiekvienai spintai reikia apie 150 kilovatų. Tos energijos kartais reikia dar daugiau, o automatiškai turi būti ir vėsinimas, nes serveriukai ūžia baisiausiai, garsas didžiulis“, – pasakoja Š. Grigaliūnas.
Duomenų centrams taip pat būtinas spartus šviesolaidinis ryšys. Profesorius prognozuoja, kad tokių objektų daugės visoje Europoje, ypač Skandinavijoje, kur vėsesnis klimatas palankesnis įrangai aušinti.
Suomija tikisi milijardinių investicijų
Duomenų centrų plėtrą jau dabar patiria Suomija. Rugsėjį JAV technologijų milžinė „Google“ paskelbė apie 13 milijardų eurų investiciją į Suomijos infrastruktūrą, įskaitant dirbtiniam intelektui skirtus duomenų centrus.
„Tai iki šiol yra didžiausia vienkartinė „Google“ investicija Europoje. Ji atspindi mūsų pasitikėjimą stipria Suomijos lyderyste, nuostabia darbo jėga ir entuziazmu siekiant skaitmeninės transformacijos“, – teigė „Google“ investicijų vadovė Ruth Porat.
Bendrovės skaičiavimais, investicijos padės užtikrinti 37 tūkstančius darbo vietų, daugiausia statybų sektoriuje. Žinias apie investicijas palankiai sutiko ir Suomijos premjeras Petteri Orpo.
LRT radijo bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė pasakoja, kad iš pradžių dauguma gyventojų į milijardines investicijas žiūrėjo palankiai. Ypač dėl to, kad duomenų centrai planuojami ne prie Helsinkio, o šiaurinėje šalies dalyje, kur trūksta investicijų ir darbo vietų.
„Tai tikrai istorinė investicija. Tie „Google“ duomenų centrai bus statomi šiaurinėje Suomijos dalyje, kur tikrai trūksta investicijų, kur trūksta tokios gyvybės. Suomijos ekonominė situacija šiuo metu nėra pati geriausia. Žmonėms reikia darbo vietų, nedarbas Suomijoje yra didelis. Duomenų centras iš karto reiškia gyvybę, paslaugas, gyvenimą – atrodo, kad ekonominei situacijai viskas geriau“, – kalba ji.
Anot pašnekovės, Suomijoje šiuo metu vystoma maždaug pusantro šimto duomenų centrų projektų.
Š. Grigaliūnas taip pat pabrėžia finansinę tokių investicijų naudą. Didelės bendrovės sprendimas investuoti į šalį gali paskatinti ir kitus verslus.
„Jeigu ateina didelis verslas ir lieja į valstybę pinigus, reiškia, ta valstybė yra pakankamai patikima ir kiti dideli pradeda apie tai galvoti. Kažkas jau padarė analizę – nuo rinkos, verslo galimybių, reguliavimo. Yra daugybė dedamųjų, kad verslas ateitų, ne vien sugalvojau ir pastačiau“, – aiškina KTU atstovas.
„Google“ skandalas aptemdė investicijų džiaugsmą
Vis dėlto Suomijoje džiugias nuotaikas aptemdė skandalas. Pranešta, kad „Google“, planuodama duomenų centrų statybas dviejose vietose, neteisėtai iškirto maždaug 400 tūkst. medžių. Dėl to kilo gyventojų nepasitenkinimas, prie bendrovės būstinės Helsinkyje surengti protestai.
„Esu čia, nes „Google“ neteisėtai kirto miškus Suomijoje. Visiškai prieštarauju dirbtiniam intelektui, duomenų centrams ir noriu, kad Suomijos vyriausybė atkreiptų į tai dėmesį, skirtų „Google“ baudas ir neleistų statyti duomenų centrų Suomijoje. Mūsų miškai jau nyksta, o aš to nenoriu. Suomijos miškai mums ir visam pasauliui tikrai svarbūs“, – proteste kalbėjo viena moteris.
Kita protestuotoja piktinosi, kad įstatymų laikymasis, jos manymu, gali tapti mažiau svarbus už finansinę ir politinę įtaką.
„Manau, tiesiog nesuvokiama, kad susiklostė tokia situacija, kai įstatymas kažką draudžia, bet tai visiškai nesvarbu, jei turi pakankamai pinigų ir įtakos“, – sakė ji.
Dėl kilusio skandalo duomenų centrų kūrimo darbai sustabdyti. Šįkart bendrovė ketina sulaukti institucijų leidimų ir poveikio aplinkai vertinimų. Tačiau regionuose, kuriuose planuotos statybos, žinia apie darbų sustabdymą sutikta nevienareikšmiškai.
„Šiek tiek gaila, nes per statybas daugybė žmonių galėtų čia gauti darbą. Tačiau, žinoma, gana keista, kad miško kirtimas prasidėjo be reikiamų leidimų. Tai kelia sumaištį“, – sakė vienas vietos gyventojas.
A. Kaškelevičienė pastebi, kad Suomijoje kyla diskusijų, ar šalis ne per nuolaidžiai vertina didžiųjų investuotojų veiksmus ir ar nereikėtų jų kontroliuoti griežčiau.
Kita vertus, svarstoma ir ilgalaikė tokių investicijų nauda. Duomenų centrų statybos gali sukurti daug darbo vietų, tačiau pačiam centrui pradėjus veikti, didelės dalies darbuotojų gali nebereikėti.
„Kalbama ir apie tai, kas yra tas duomenų centras. Gerai, dabar ten dirba tūkstančiai darbuotojų, bet pastatys centrą ir tų darbuotojų, bent jau didelės dalies, nebereikės. Kokia nauda tolesnėje perspektyvoje? Tai pati žemiausia grandis visoje duomenų centrų ekonomikoje“, – tęsia Suomijoje gyvenanti lietuvė.
Duomenų centrų plėtra kelia klausimų ir JAV
Didžiąją dalį pasaulio duomenų centrų valdo JAV bendrovės, o jų plėtrą aktyviai palaiko ir prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto pasipriešinimo netrūksta ir pačiose Jungtinėse Valstijose. Kai kurie gyventojai piktinasi duomenų centrų bei jų energijos šaltinių keliamu triukšmu ir tarša.
Lietuvoje duomenų centrų taip pat yra, tačiau jie palyginti nedideli. Kai kurie ekspertai ir politikai svarsto, kaip pritraukti pasaulinio lygio investuotojų ir paskatinti stambesnių centrų kūrimą.
Š. Grigaliūno manymu, toks centras galėtų atsirasti, pavyzdžiui, prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Tačiau prieš pritraukiant investicijas būtina įvertinti jų poveikį gamtai ir aplinkai, o valstybė turėtų užsitikrinti, kad tokie projektai suteiktų ir papildomos naudos Lietuvai.
Parengė Ignas Ramanauskas
