Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė registravo Dainų šventės tradicijų įstatymo pataisą, kuria siekiama oficialiai įtraukti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventes bei Europos lietuvių kultūros dienas į oficialų dainų švenčių sąrašą, rašoma Seimo narės pranešime žiniasklaidai.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės yra organizuojamos kas ketverius metus nuo pat 1957 m., į jas susirenka tūkstančiai dalyvių iš Šiaurės Amerikos ir viso pasaulio.
Nors Europos lietuvių kultūros dienos yra gana naujas renginys, pradėtas organizuoti tik 2022 m., tai yra vienas pagrindinių Europos lietuvių kultūros renginių, taip pat sukviečiantis šimtus dalyvių iš Europos lietuvių bendruomenių ir Lietuvos dainuoti, šokti ir puoselėti Lietuvos kultūrą.
„Mūsų diaspora organizuoja didžiulius renginius, skirtus lietuvybei puoselėti – mūsų dainoms, šokiams, etnokultūrai. Kitaip nei Lietuvos dainų šokių šventės, pasaulio lietuvių organizuojamos šventės yra daugiausia finansuojamos pačių organizatorių ir sulaukia ribotos valstybės paramos.
Šios šventės – mūsų kultūros nematerialusis paveldas turi būti remiamas valstybės. Esame dėkingi užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie savo resursais bando išsaugoti mūsų kultūrą gyvą ir įdomią ir už mūsų valstybės ribų“, – sako pagrindinė projekto iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Teigiama, kad, priėmus įstatymą, pasaulio lietuvių dainų, šokių, kultūros šventės sulauktų daugiau dėmesio, įstatymas užtikrintų tinkamą tokių švenčių viešinimą, dalinį jų finansavimą iš biudžeto.
Projektą taip pat pasirašė Seimo nariai iš skirtingų frakcijų: socialdemokratai Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Tadas Barauskas, Šarūnas Šukevičius, Paulius Visockas, Mišrios frakcijos atstovas Vitalijus Šeršniovas, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Karolis Neimantas, Martynas Gedvilas, TS-LKD frakcijos atstovai Jurgita Sejonienė, Jurgis Razma, Arvydas Anušauskas.
