Statistika prognozuoja jau primirštą šaliai išbandymą – naują Lietuvos piliečių emigracijos bangą. Ekonomistų teigimu, tai būtų labai liūdna tendencija. Valdantieji tarp gyvenimą svetur susikūrusių tautiečių kol kas bando išlaikyti bent jau kalbą – skatina rinktis lituanistines mokyklas.
Šešerius metus daugiau Lietuvos piliečių į Lietuvą kasmet grįždavo, nei emigruodavo. Bet šiemet vyksta lūžis – padaugėjo lietuvių, kurie dirbti ir gyventi išvažiuoja svetur.
„Vertinčiau gal su tam tikru nerimo žiupsneliu, nes Lietuva labai tikėjosi, kad nemaža dalis Lietuvos piliečių, gyvenančių kitose šalyse, grįš į Lietuvą kelti Lietuvos ekonomikos, taip pat praturtinti savo patirtimi, kurią yra sukaupę užsienio šalyse“, – sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vasarį, kovą, balandį ir gegužę išvykusių ir sugrįžusių lietuvių skaičiai – labai panašūs. Rugpjūtį – susilygino. O rugsėjį jau išvykusių daugiau nei grįžusių. Iš viso šiemet grįžo per 12 tūkst. Lietuvos piliečių, vos 500 daugiau nei emigravo.
„Šiuo metu skelbiama migracijos statistika yra išankstinė. Ir šie duomenys ateityje bus patikslinti“, – pabrėžia Valstybės duomenų agentūros skyriaus specialistė Vaiva Randytė.
Emigruoja daugiau vyrų nei moterų. Taip pat tarp išvykstančiųjų dominuoja darbingo amžiaus žmonės.
„Tai pagrindinės emigruojančių lietuvių tikslo šalys yra JK, Norvegija ir Vokietija. Tai jau kurį laiką išlieka šios trys“, – sako V. Randytė.
Lietuvių emigracijos priežasčių – ne viena. Aukštos kainos čia, itin pabrangęs būstas, brangstančios vartojimo prekės ir paslaugos, konkurencija su imigrantais. Dalis lietuvių dirba tokį pat darbą, tarpusavio kalba – užsienio.
„Matome, kad kelia labiau sparnus iš Lietuvos, sakydami, koks man didelis skirtumas, ar dirbti Lietuvoje ir kalbėti ne valstybine kalba, dirbant tam tikruose sektoriuose. Ar dirbti ten vos ne su tais pačiais žmonėmis kokioje Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir gauti ten 2 kartus didesnį atlyginimą“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Be ne tik ekonominės priežastys skatina lietuvius emigruoti. Ekonomistas sako, kad geopolitinės irgi, tai yra karo baimė.
„Mes matome mažėjantį grįžtančiųjų skaičių ir augantį išvykstančiųjų skaičių. Ir gali būti, kad netgi šiais metais turėsime neigiamą Lietuvos piliečių migracijos balansą po ilgų metų pertraukos. Tai būtų tokia tikrai nemaloni tendencija“, – svarsto Ž. Mauricas.
Kad emigrantai bent jau nepamirštų kalbos, užsienio reikalų ministerija pasaulio lietuvius ragina rinktis lituanistines mokyklas.
„Taip ir ryšys palaikomas, ir kitos naudos, pabaigus tokią mokyklą vaikams yra. Pavyzdžiui, Amerikoje pabaigus tokią mokyklą, jie gauna papildomą balą stojimui į aukštąją mokyklą. Tai naudinga ir ten būnant, ir palaikant ryšį su Lietuva“, – sako užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Viceministro teigimu, mokant kalbą, bus noras pamatyti ir šalį: „Tas stipresnis ryšys su Lietuva, tai paskui žmogų ateina ir ekonominis ryšys. Visada ateina. Net ir atvažiavus čia kaip turistui, tai vis tiek tą ryšį kažkokį sukuri.“
Ministrė Inga Ruginienė parengtame Šeimos pakete emigrantus siūlo parsikviesti pinigais – žada nuo 2 iki 5 tūkst. eurų.
„Šeimos atvažiuos, vis dėlto to mišrumo gali būti. Vaikai gali būti gimę užsienyje. Tai reikės ir lietuvių kalbą mokytis, kitų dalykų. Tai skiriame ir po tūkstantį eurų dar tam tikrai integracijai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Kuo daugiau laiko praeina, tuo mažesnė tikimybė, kad tie asmenys grįš į Lietuvą, nes jie sukuria savo draugų ratą, sukuria šeimas, jeigu ir vaikai atsiranda ten, tai jie pradeda vaikščioti į vietos mokyklas. Ten vėlgi draugai, būreliai ir taip toliau. Tai tas grįžimas tampa toks vėl kaip antra emigracija“ – akcentuoja Ž. Mauricas.
2024-aisiais 6 iš 10 emigravusių lietuvių neatmetė galimybės, kad į Lietuvą grįš ateityje. Bet ta ateitis – vėliau nei po penkmečio. Ekonomisto teigimu, Lietuvai reikėtų aiškios imigracijos politikos – kiek ir kokių svetimtaučių priimti, kaip juos integruoti.
