„Dabar ypač daug kalbame apie globalizaciją, tapatybę, kultūros išlaikymą, bet iš valstybės palaikymo negauname“, – sako Giedrė Elekšytė-Knieža. Čikagoje praėjusį savaitgalį įvykusi šokių šventė buvo didžiausia lietuvių nuo 1980-ųjų. Joje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. dalyvių ir tūkstančiai žiūrovų. Šokių šventės JAV organizatorė sako, kad iš trijų kviestų prezidentų šventės globėja sutiko būti tik prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Viso pokalbio su Giedre Elekšyte-Knieža klausykite čia:
– Ar Jūsų organizuota šokių šventė – didžiausias lietuvių renginys už Lietuvos ribų?
– Nenorėčiau prisiimti to medalio, tai buvo komandinis, 30-ies žmonių darbas, pareikalavęs daug organizacinio darbo.
– Kaip vertinate renginį jam pasibaigus?
– Nenoriu skambėti per daug savimi pasitikinti, bet vertinu puikiai, viskas praėjo labai sklandžiai, nors pradžioje turėjome nemažai kliūčių – finansavimo didelio neturime, teko rinkti lėšas, komandą, parinkti vietą.
Tačiau viskas praėjo puikiai: nuo jaunimo vakaro iki mišių svarbiausioje religinėje vietoje Čikagoje – patekti ten nebuvo paprasta.
– Kiek laiko užtruko suorganizuoti šventę?
– 3 metus. Šventė vyko viename didžiausių pasaulio parodos centrų, deja, mums nepavyko gauti šventinio liepos 4-osios dienos savaitgalio. Pirmieji metai tikrai visuomet būna susiję su teisiniais dalykais, nesijaučia nuotaikos, tačiau paskutinieji trys mėnesiai pareikalauja dar daugiau darbo – kartais ir po 18 valandų.
– Ar sulaukėte paramos iš Lietuvos?
– Gaila, bet ne tiek, kiek tikėjomės, kiek, aš manau, turėtų būti skiriama to dėmesio. Dabar ypatingai daug kalbame apie globalizaciją, tapatybę, kultūros išlaikymą, bet valstybė nekreipia tiek dėmesio, iš valstybės palaikymo negauname.
– Ar Jums nepavyko užmegzti kontakto su valstybės institucijomis?
– Kontaktas buvo, bet man kilo jausmas, lyg viskas yra nurašoma pozicijoms ir opozicijoms, nesu politiška, bet, mano nuomone, tam tikri dalykai neturėtų priklausyti nuo valdančiųjų ar opozicijos. Tam tikros valstybės vertybės turėtų rūpėti visiems.
Pasigedau įvertinimo, jis tikrai turėtų kilti ne iš to, ar tau patinka polka, ar nepatinka polka, o iš to, kad mūsų išeivijos šventės yra vienintelis toks renginys, suburiantis skirtingų kartų, religijų, politinių pažiūrų lietuvius.
Liūdna, atrodo, kad reikia laukti kažko blogo, kad tauta susivienytų. Tačiau aš manau, kad galima susivienyti ir pozityviems dalykams.
– Ar diaspora Lietuvos valdžiai rūpi?
– Kai kuriems rūpi, bet vienetams. Per trejus metus pasikeitė daug ministrų, kartais buvo sunku suprasti, kas darosi, kas keisis. Nesinorėtų vardais įvardyti, bet tuos, kuriuos kvietėme, net nesuprato, kur kviečiame. Buvau nustebinta, tai buvo 17-oji šventė, paskutinėje buvo ir prezidentas G. Nausėda.
– Ar kalbėdama apie žmones, nežinojusius apie šokius, Jūs kalbate apie politikus?
– Taip. Nežinau, ar jie nėra susidūrę su diaspora, bet buvo labai liūdna, kai gavome neigiamus atsakymus (...).
D. Grybauskaitė buvo šventės globėja. Kaip bebūtų keista, iš trijų prezidentų ji vienintelė sutiko atvykti ir būti globėja.
– Kaip galvojate, koks Jūsų ryšys turėtų būti su Lietuvos valdžia? Ko Jums labiausiai trūksta?
– Finansavimo. Savanorių yra, entuziazmo taip pat. Lietuvos žmonės galbūt klaidingai supranta, mūsų šventės nėra finansuojamos, viską turime čia užsakyti, nuomoti iš anksto.
– Šventėje dalyvavo kolektyvai iš įvairiausių pasaulio kampelių: Airijos, Argentinos, Lietuvos. Kaip globalūs suvažiavimai keičia supratimą apie Lietuvą?
– Negaliu pasakyti, kad keičia, nes aš pati visą gyvenimą buvau „liaudininkė“ – man asmeniškai nekeičia. Diasporoje taip pat nežinau, ar keičia, tai yra vienintelės šventės, kurios mus, išeivijos lietuvius, jungia. Tai yra gili, stipri tradicija, kuri sujungia ir įvairių kartų lietuvius. Šventės buvo pradėtos organizuoti tam, kad lietuviai turėtų galimybę susitikti su kitais lietuviais, galėtų kurti lietuviškas šeimas.
– Ar žinote daug tokių šeimų, kurios susikūrė būtent dėl žmonių, susipažinusių šventėje?
– Žinau keletą, viena pora susipažino per šokių šventes ir mini 50-ąsias vestuvių metines, turi 8 vaikus ir 22 anūkus.
