Pastangos sumažinti degalų kainas, diskusijos apie santykius su Baltarusija ir 15 metų ten kalėti nuteisto lietuvio atvejis, sprendimas dėl valstybės dotacijos „Nemuno aušrai“, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Pastangos mažinti degalų kainas
Šią savaitę toliau ieškoma būdų, kaip sumažinti išaugusių degalų kainų poveikį. Du mėnesius dėl brangstančių degalų traukinių bilietai kainuos perpus pigiau. Sprendimą laikinai sumažinti kainas priėmė „Lietuvos geležinkeliai“. Nuolaidos vietinio susisiekimo maršrutams bus automatiškai taikomos nuo balandžio pirmosios iki gegužės pabaigos. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, ši priemonė leis žmonėms rinktis pigesnę alternatyvą, sumažins finansinę naštą ir paskatins naudotis viešuoju transportu.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad biudžetui tai atsieis apie pusantro milijono eurų, o keleivių srautai padidės 200 tūkstančių. Nors esant poreikiui įmonė ieškos galimybių prikabinti papildomų vagonų, įspėjama, kad kelionių populiariu laiku bilietų gali pritrūkti, ir patarė juos įsigyti iš anksto.
Ministrų kabinetas penktadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai iki birželio 15 dienos sumažinti akcizą dyzeliniam kurui. Skaičiuojama, kad litras dyzelino galėtų atpigti maždaug 6 centais.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įvesti kasdienes kainų lubas. Jis teikia Seimui naują Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymą bei Energetikos įstatymo pakeitimus. Pagal juos maksimalias galimas degalų kainas, galiojančias kitą dieną, apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.
Cichanouskajos raginimas ir diskusijos dėl santykių su Baltarusija
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja šią savaitę teigė, kad nuolat palaiko ryšį su partneriais JAV ir ragina juos nedaryti spaudimo Lietuvai ar kitoms ES šalims dėl sankcijų Baltarusijai švelninimo.
Taip ji kalbėjo po to, kai praėjusią savaitę JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale`as interviu LRT paragino Lietuvą atkurti baltarusiškų trąšų tranzitą ir su Minsku surengti aukšto lygio susitikimą.
Anot S. Cichanouskajos, jei ES sankcijos būtų atšauktos, Aliaksandro Lukašenkos režimas sustiprėtų ir turėtų lėšų represijoms. Opozicijos lyderė prašo Bendrijos partnerių išlaikyti nuoseklumą.
Tuo metu pasigirdo kai kurių verslo atstovų siūlymų, kad Lietuva galėtų atkurti baltarusiškų trąšų tranzitą, o pinigus investuoti į gynybą. Vis dėlto kritikai pabrėžė, kad trąšų tranzitas per Lietuvą padėtų išlaikyti Minsko režimą ir jo represijų aparatą, prieš kurį ir buvo įvestos sankcijos.
Ministrė pirmininkė I. Ruginienė savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva turi išankstinių sąlygų, prieš pradedant bet kokias derybas.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda sako, kad Baltarusijai parodžius gerą valią dėl migrantų, kontrabandinių balionų, politinių kalinių, dialogas su Minsku būtų galimas.
Baltarusijoje nuteistas lietuvis
Vis dėlto tokių diskusijų fone pasirodė informacija, kad Baltarusija neva už šnipinėjimą 15 metų įkalino Lietuvos pilietį Miroslavą Trockį. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad nuolat palaiko ryšį su nuteistojo artimaisiais, o jį patį lankė konsulas.
Skelbiama, kad 35-erių M. Trockis 2024 m. rudenį išvyko į Baltarusiją aplankyti giminaičių, bet namo nebegrįžo. Jis buvo suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjimo, kaip teigiama, už šnipinėjimą. Apie tai pranešė portalas „Naša niva“ ir iniciatyva „Dissidentby“, internete skelbianti politinių kalinių sąrašus.
M. Trockis gyveno Vilniuje, 2011 m. baigė Mykolo Romerio universitetą. Iš viešų šaltinių žinoma, kad lietuvis palaikė glaudžius ryšius su Baltarusija. Iš „Facebook“ įrašų matyti, kad jis arba vedęs, arba susižadėjęs su baltaruse, taip pat ten turi giminaičių ir nuo jaunystės dažnai važinėdavo į Baltarusiją.
Lietuvos piliečio teismas įvyko 2026 m. pavasarį. Kovo 11 d. Miroslavui skirta griežta bausmė – 15 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Iniciatyva „Dissidentby“ rašo, kad bylos aplinkybės dar tiriamos, tačiau galbūt kalbama apie „šnipinėjimą“.
Ambasados duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje kalinami 8 Lietuvos piliečiai. Premjerė pabrėžė, kad šioje šalyje niekas negali būti saugus, todėl reikėtų įvertinti rizikas į ją vykstant.
Dronai
Premjerė I. Ruginienė pabrėžė, kad Ukraina į Rusiją nukreiptų bepiločių neleidžia per Lietuvos teritoriją. Anot jos, praėjusią savaitę Varėnos rajone sudužęs dronas nuklydo nuo kurso dėl sutrikusio ryšio. Prezidentūra nurodė, kad Ukraina apgailestavo dėl tokio incidento.
Vis dėlto krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pabrėžė, jog Ukraina privalo informuoti Baltijos valstybes apie netoli jų sienų skrendančius arba nuklydusius bepiločius. Apie tai su Ukrainos puse praėjusią savaitę jau kalbėjo Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Šios savaitės pradžioje dronai ramybės nedavė kaimyninei Estijai. Naktį iš pirmadienio į antradienį Estijos kariuomenė paskelbė oro pavojų dėl galimos grėsmės, o vėliau Tartu apskrityje aptiko drono dalių. Pirmadienio vakarą prie savo sienų priartėjusį bepilotį fiksavo ir Latvija.
„Nemuno aušros“ praradimas
Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad dėl schemų, susijusių su Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės automobilių nuoma partijai, „Nemuno aušra“ pusei metų neteko valstybės biudžeto dotacijos, tai yra 241 tūkst. eurų. Šie pinigai liks nepaskirti niekam.
Tai minimali sankcija politinei partijai už šiurkštų pažeidimą – pagal įstatymus, Vyriausioji rinkimų komisija gali neskirti valstybės biudžeto pinigų partijai nuo pusės iki 2 metų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Vaišnys siūlė riboti dotaciją visiems metams, bet kiti nariai argumentavo, jog minimali sankcija skirta dėl to, jog tai pirmas įrodytas šios partijos šiurkštus pažeidimas.
Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą, nes iš valstybės biudžeto dotacijos mokėjo už R. Žemaitaičio ir D. Petkevičienės asmeninių automobilių nuomą, nors nepagrindė nei nuomos kainos, nei to, ar tikrai šie automobiliai buvo naudojami partijos veiklai. Šios išlaidos, sudariusios 49 559,48 euro, taip pat nebuvo įtrauktos į apskaitos dokumentus, nors to reikalauja Finansinės apskaitos įstatymas.
Kaip žinoma, R. Žemaitaičio automobilį „Land Rover Range Rover Sport“ „Nemuno aušra“ nuomojosi už 3 176,47 euro per mėnesį, o D. Petkevičienės automobilį „Land Rover Defender“ – už 2 235,29 euro per mėnesį.
Už automobilių nuomą „Nemuno aušra“ su R. Žemaitaičiu ir D. Petkevičiene atsiskaitė kiek vėliau, tai yra gavusi valstybės biudžeto dotaciją, o nuomos sutartis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė tik tuomet, kai auditorius rado neatitikimų. Politinių organizacijų įstatymas nurodo, kad politinės organizacijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat įpareigojo R. Žemaitaitį grąžinti „Nemuno aušrai“ 26 776,45 euro, o D. Petkevičienę – 15 349,11 euro.
Mokslininkų LRT įstatymo vizija
Tris universitetus vienijantys akademikai sukūrė alternatyvią LRT politinio neutralumo ir efektyvaus valdymo koncepciją. Mokslininkai pabrėžia, kad valdantieji LRT klausimo imasi chaotiškai ir skubėdami, o LRT įstatyme turi būti įtvirtintas žurnalistų redakcinio nepriklausomumo principas.
ISM universiteto profesorius dr. Dalius Misiūnas tvirtino, kad šalia šiuo metu veikiančios LRT tarybos turėtų atsirasti ir LRT valdyba, kuri perimtų kai kurias priežiūros ir veiklos valdymo funkcijas.
Anot jo, šalia to kaip patariamasis organas galėtų būti Piliečių asamblėja, kuri padėtų išgirsti visuomenės balsą.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu egzistuojanti delegavimo į LRT tarybą tvarka turėtų būti keičiama į skyrimo arba atrankos tvarką. Visi kandidatai, nesvarbu, kas juos pasiūlė, turėtų atitikti iškeltus profesionalumo, nepriklausomumo ir reputacijos kriterijus.
Universitetų mokslininkai pabrėžė, kad LRT turi būti užtikrinamas nepriklausomumas laisvai rinkti ir rengti informaciją.
Akademikai atkreipė dėmesį ir į LRT finansavimą. Jie pabrėžė, kad LRT pobūdis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti LRT veiklą ir skirti deramą finansavimą.
Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys ragino Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską, svarstant teisės aktus, palaikyti dialogą su visuomene.
Seime šiuo metu svarstomos naujos LRT įstatymo pataisos. Dėl jų balandžio 8 dieną rengiama protesto akcija.
Vilnius skatins integraciją
Vilnius atvykėliams pradėjo siūlyti nemokamus lietuvių kalbos kursus. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, dabartinė laikinų leidimų gyventi Lietuvoje tvarka neskatina mokytis lietuvių kalbos. Anot jo, nauja tvarka turėtų numatyti, kad po trejų metų siekiantis prasitęsti leidimą gyventi žmogus privalėtų lietuvių kalbą mokėti A2 lygiu.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius patvirtino, jog su tuo susiję rengiami pokyčiai pavasario sesijoje bus pristatyti Seimui.
Ministerijos rengiamuose siūlymuose numatoma, kad užsieniečiai kalbą privalėtų mokėti pragyvenę Lietuvoje bent penkerius metus. Seimas svarsto ir dėl anksčiau inicijuotos pataisos, kuria siekiama įtvirtinti analogišką kalbos mokėjimo reikalavimą penkerius metus šalyje pragyvenusiems asmenims.
