Vyriausybės planai dėl sukilusių degalų kainų mažinimo, iš Baltarusijos paleisti politiniai kaliniai, poligonas Kapčiamiestyje, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Pastangos mažinti degalų kainas
Vyriausybė imasi veiksmų, kuriais sumažintų dėl karo Artimuosiuose Rytuose sukilusias degalų kainas. Nuspręsta atlaisvinti naftos ir degalų atsargas. Tą padaryti įpareigota „Orlen Lietuva“, kuri į rinką turi paleisti 80 tūkst. tonų degalų.
Be kita ko, siūloma keisti biodegalų įsigijimo tvarką. Kaip aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, biokurą būtų numatoma pirkti jam atpigus. Toks žingsnis, pasak ministro, padėtų sumažinti dyzelino kainą keliais centais. Tarp planų yra ir papildomas pridėtinės vertės mokesčio pajamų panaudojimas.
Anot K. Vaitiekūno, artimiausiu metu planuojama sukurti degalų kainų viešinimo įrankį, kad bet kuris vartotojas galėtų pasitikrinti, kokios degalų kainos tuo metu yra konkrečiose degalinėse.
Ministro teigimu, taip pat buvo nuspręsta, kad dėl pabrangusių degalų surinktos papildomos lėšos iš PVM „kažkokiu būdu“ grįžtų į degalų kainų reguliavimą. Pasak K. Vaitiekūno, dėl šio mechanizmo reikia rasti sutarimą su Europos Komisija.

Iš Baltarusijos paleisti politiniai kaliniai
Po ketvirtadienį Minske įvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Johno Coale`o susitikimo su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, Baltarusija paleido 250 politinių kalinių. 15 iš jų atvyko į Lietuvą.
Tai „Belsat“ žurnalistė Katsiaryna Andrejeva, žmogaus teisių aktyvistė Nasta Loika, tinklaraštininkas Eduardas Palčysas, žmogaus teisių aktyvistė, dirbanti žmogaus teisių centre „Viasna“ Maria Riabkova, žmogaus teisių gynėjas, „Viasna“ valdybos narys Valentinas Stefanovičius, taip pat Kirilas Kazejus, Dzmitrijus Kubarovas, Aliaksandras Kazlyanka, Mikalajus Kulyašou, Siargejus Mavšukas, Mikita Zolotarovas, Kimas Samusenka, Pavelas Špetny, Dzianis Žalezka ir Aleksejus Melnikovas.
Paleisti politiniai kaliniai Vilniuje dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie jų išlaisvinimo.

Už tai, kad kaliniai buvo paleisti, JAV panaikino sankcijas įmonei „Belaruskalij“, bankui „Belinvestbank“, Vystymo bankui ir Baltarusijos Finansų ministerijai.
Su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale`u prieš jo vizitą į Baltarusiją susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako mėginęs jį įtikinti būti atsargesnį bendraujant su Baltarusijos lyderiu.
Pasak šalies vadovo, sveikintinos JAV pastangos išvaduoti Baltarusijos kalėjimuose kalinčius žmones, tačiau Minskas saviems tikslams išnaudoja ir šią sritį.
JAV atstovas taip pat susitiko su premjere Inga Ruginiene ir aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą.
Savo ruožtu dėl kontrabandinių balionų naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniaus oro uostas vėl ilgiau nei valandai stabdė skrydžius.
Poligonas Kapčiamiestyje
Šią savaitę Vyriausybė pritarė poligono Lazdijų rajone steigimui. Šį klausimą Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka. Seimo pirmininkas Juozas Olekas plenariniame posėdyje nurodė, kad šis klausimas įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę.
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako, kad parengti teisės aktai atliepia didžiosios dalies vietos gyventojų ir turto savininkų lūkesčius, o likę klausimai bus sprendžiami atskirais Vyriausybės ir ministrų sprendimais.
Visgi Lenkija savaitės pabaigoje pareiškė, kad atmeta bendrą poligono su Lietuva idėją. Pasak Lenkijos viceministro, šiuo metu siekiama užtikrinti, kad poligonas būtų pakankamu atstumu nuo sienos ir nekeltų nepatogumo Lenkijos gyventojams.
Lietuvos pareigūnų teigimu, dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje bus tęsiamas kitomis formomis, kaimynai pratyboms galės naudotis planuojamu įsteigti Kapčiamiesčio poligonu.
Visgi pasigirdo ir tokių nuomonių, kad tokia žinia rodo Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą.

JAV gynybos įmonės susidomėjimas Lietuva
Viena pagrindinių JAV gynybos sektoriaus užsakymų vykdytojų „Lockheed Martin“ įsteigė savo filialą Lietuvoje. „Lockheed Martin Global“ Lietuvos filialas buvo įregistruotas praėjusią savaitę, rodo Registrų centro duomenys.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro, šalis įmonei yra įdomi ateities investicijoms. Ketvirtadienį su įmonės atstovais kalbėjęs politikas teigė, jog „Lockheed Martin“ planai Lietuvoje dar neaiškūs, jie bus aptariami ateities susitikimuose, o kol kas įmonei aktualu susipažinti su vietos ekosistema.
Pasak politiko, ministerija siekia, kad tokio kalibro investuotojai su Lietuva imtųsi vystyti dvišalius projektus, prie kurių galėtų prisidėti ir vietos verslai.

Vokietijos įmonės „Aumovio“ gamyklos uždarymas
Kauno Laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ) gamyklas valdanti stambi Vokietijos automobilių komponentų tiekėja „Aumovio“ (buvusi „Continental“) traukiasi iš Lietuvos. Anot įmonės, toks sprendimas priimtas dėl mažėjančios užsakymų paklausos, neišnaudojamų gamyklos pajėgumų ir vis sudėtingesnės logistikos.
Investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ komentavo, kad tokį sprendimą lėmė struktūriniai automobilių pramonės pokyčiai Europoje.
Premjerė Inga Ruginienė pažymėjo, kad įmonės sprendimas nėra susiję su Lietuvos padėtimi, o nuspręsta apskritai pasitraukti iš Europos zonos į kitą vietovę. Premjerė sakė, kad pagrindinė priežastis yra sudėtingi biurokratiniai mechanizmai ir europinis reguliavimas ir tą, anot jos, būtina supaprastinti.
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikštas teigė, kad neturi indikacijų, kad iš Lietuvos galėtų trauktis kiti stambūs investuotojai.

Potvynis Šilutės rajone
Šią savaitę potvynis Šilutės rajone apsėmė 43 sodybas bei 7 kelius, vanduo užliejo 4 tūkst. hektarų plotą. Šešiose rajono savivaldybės dėl potvynio grėsmės paskebta ekstremalioji situacija.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis situaciją vertina ramiai ir sako, kad kol kas gyventojams namų palikti nereikia, tačiau atšilus Kuršių marioms vandens lygis dar kils. Šiuo metu, nurodo savivaldybė, vandens lygis sparčiai kyla ties Uostadvariu.
Su vandens lygio kilimu susiduria ir Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai, kur per pastarąsias tris dienas Nevėžio upės vanduo pakilo beveik pustrečio metro.







